Bet kokią užvestą diskusiją pamačiau vienoje populiariausių feisbuko grupių? Ogi „ar gali 10 asmenų, kurie susaistyti šeimos ryšiais, švęsti kartu?“

Toliau išvardijama, kad tie dešimt asmenų yra tėvai iki 50 metų, todėl neva nėra rizikos grupėje (ar jūs sekate naujienas, kad mirė jau ne tik ilgaamžiai seneliai?!), taip pat du broliai, kurie jau sukūrę savo šeimas. Tuomet bandoma viską taip paaiškinti, kad gal čia išeina „tie du Vyriausybės nustatyti šeimų ūkiai?“. Oho, galvoju, tokio bukumo seniai nemačiau, kai jau iš aprašymo galima nuspėti apie mažiausiai keturis atskirų šeimų ūkius.

Negana to, į diskusiją įsijungę dar keletas komentatorių, kuriems esą nusispjaut į ribojimus ir baudas, o šventę švęsti ruošiasi daugiau nei 10 žmonių. Žodžiu, mane užplūdo emocijos ir pasidarė baisu, kas mūsų laukia po šio didžiųjų švenčių laikotarpio. Jeigu žmonėms ir toliau bus nusispjauti, tuomet tikrai turėsime ne 3000 atvejų per dieną, bet net baisu pagalvoti, kiek dar galėtume pakilti.

Nesuprantu, tiesiog svyra rankos. Baisu ir pagalvoti apie medikus, kurie šiuo metu atsidūrė tikrame kario mūšio lauke, bet visuomenei norisi tik šventę švęsti

Tikrai suprantu, kad mums visiems sunku, pasiilgome artimųjų, pavargome nuo neigiamų naujienų, bet šiuo metu tikrai trūksta susitelkimo. Iškentėme pavasarį, kaip nors įveiksime ir šią krizę. Esame jau antri Europoje pagal užsikrėtimų skaičių, o ši baisi liga gali paliesti ne tik mūsų artimuosius, bet ir mus pačius. Ar tikrai tos kelios dienos kartu švenčiant atpirks bendrą kaltės jausmą laidotuvėse? Nes joms galėsime ruoštis.