Ne iš piršto laužtas posakis „tvarka kaip vaistinėje“. Skulptorius ją perspėjo – su manim bus nelengva. Bet Birutė buvo iki ausų įsimylėjusi... Ryžosi visiems išbandymams.
Žodžiu, jiedu sukūrė šeimą. Kaip rūpestinga žmona, Birutė gamino valgį. Skaniai gamino, esu buvusi svečiuose ir galiu patvirtinti.
Vieną dieną Birutė gavo laišką, kad susirgo jos mama, gyvenusi Klaipėdoje. Kadangi mama ją augino viena, kito varianto nebuvo – Birutė ėmė ruoštis kelionėn.
Bet vyrui prieš išvykdama suruošė patiekalus. Surašė, ką virti, ką pašildyti – kad jam netektų atsitraukti nuo kūrybinio darbo. Ir išvyko pas sergančią mamą.
Užtruko penkias dienas, kol mamos sveikata pagerėjo. Ir vėl išskubėjo Vilniun, pas savo meno žmogų.
Grįžo, įžengė į butą, ir ją pasitiko neapsakomai keistas kvapas. Akimirksniu ji suprato, kas tai. Vyras ant plytelės šildė jos silkę pataluose...
Pats puolė ją bučiuoti, buvo labai pasiilgęs. Visas baltas nuo akmens drožlių, tik mėlynos akys žibėjo. Nepertraukiamai pasakojo, kaip sekėsi kūrybinis darbas... Ką čia ir bepridursi.
Birutė suprato, kokie jie skirtingi. Viską sutvarkė, išėmė iš šaldytuvo beveik viską, ką buvo paruošusi... Šiek tiek nuliūdo dėl tos sudegintos silkės pataluose ir išsiverkė ant mano peties.
Daugiau nieko nežinau apie jų šeimą. Bet jeigu Birutė perskaitytų mano pasakojimą, gal kartu paverktume, kad metai bėga taip greit. Ir pasijuoktume iš tos silkės pataluose...
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Juokas virtuvėje“. Jei norite laimėti fantastišką virtuvės prizą, savo pasakojimą siųskite adresu pilieciai@delfi.lt Visas konkurso sąlygas rasite čia.
