Atrodytų, viskas paprasta. Galbūt tai yra paprasta iš pirmo žvilgsnio, kas su tuo nesusidūrė. Pirmiausia reikia paruošti vaiko kompiuterį nuotoliniam darbui, ir ne tik kompiuterį, bet ir atskirą kambarį... Tai mums gal ir paprasta, bet yra sunkiai besiverčiančių šeimų, kurioms tai – didelis iššūkis.

Toliau. Jei šeimoje yra mažų vaikiukų, o butas – bendrabučio kambarys, visą pamokų laiką šeimai reikia užsidaryti tualete ar bendrabučio bendroje virtuvėje? Juk mažieji ir parėkauja, ir paspygauja.

Aišku, čia ateis visažiniai ir paaiškins, kad „nereikėjo vaikų prisidaryti“, bet po to tuos pačius visažinius išgirsi kalbant, kaip Lietuva mažėja, kaip reikia didinti gimstamumą.

Neturtingi žmonės daugiausia vaikų ir prigimdo, ir iš jų tikrai išauga daug dorų piliečių. O kiek yra nusikaltėlių, išaugusių turtingose šeimose? Taip, kad nereikia čia aiškinti.

Sakote, kodėl čia orientuojamasi į neturtingas šeimas? Pala, pala, jei tėvai taps tik vaikų mokytojais, kaip savo feisbuko paskyroje patarė viena diplomuota (?) psichologė, jeigu tik sėdės namie ir gaus pašalpėles, jie ir bus pašalpiniai bei bendrabutiniai tėvai. Tokios visuomenės jūs norite?

Jeigu reikalaujama iš tėvų ir senelių būti tik sėdėtojais namuose ir vaiko mokytojais, niekur nedirbti, čia yra visiškas absurdas. Galų gale, suaugusieji turi ir savo asmeninį gyvenimą. Kaip turėtų, jūsų manymu, atrodyti tėvų, turinčių kelis mokyklinio amžiaus vaikus, diena?

Atsakykite, prašau.