Vyras-barakuda

Kartą susipažinau su vaikinu internete, bendravimas sekėsi neblogai. Todėl dar po kurio laiko susitikome gyvai susipažinti. Pirmas pasimatymas praėjo neblogai, Vingio parke geriant kavą. Kitą kartą susitikome mieste. Vaikinas buvo lyg ir nedirbantis, gyvenantis su mama ir ieškantis savęs, svajojantis pakliūti į televiziją.

Elgesys jo buvo labai romantiškas, padovanojo man gėlių. Atrode švelnus ir mielas vaikinas. Na, galvojau, kodėl gi ne – vaikinas simpatiškas, iškalbos netrūko, tad nepuoliau jo iškart nurašyti vien dėl to, kad laikinai buvo bedarbis ar užsiėmė „chaltūrkėmis“. Juk visiems pasitaiko sunkesnių periodų.

Mane šiek tiek glumino, kad po pirmo pasimatymo jis nusprendė užsidėti mano nuotrauką ant savo kompiuterio ekrano, kas man pasirodė šiek tiek per saldu, bet buvau pasiilgusi romantikos, romantinių pokalbių ir sutikau su juo praleisti penktadienio vakarą klube.

Susitarėm vietą ir laiką, o kai paklausiau, kur eisim, paaiškėjo, kad jis buvo numatęs viena klubą, į kurį buvo nemokamas įėjimas. Vaikino būta apsukraus: už tai, kad paspaudžia patiktuką ir pasidalina soc. tinkle vakarėlio nuoroda, įėjimas jam niekada nekainuoja. Įsikalbėjus supratau, kad vaikinas kiekvieną savaitgalį taip patenka į klubus, kartu pasiima ir kokį draugą.

Taigi, įėję į klubą iškart ėmėme šokti. Po intensyvių šokių aš ištroškau. Paklausiau, gal reiktų ko nors užsisakyti. Vaikinas atsakė, kad neturi su savimi piniginės. Na, gerai, aš užsakiau mums porą kokteilių, bet pasijutau kažkaip nesmagiai.

Išsikalbėjus paaiškėjo, kad vaikinas niekad neturi pinigų kokteiliams ir klubuose negeria nieko, net vandens. Tačiau tai nesutrukdė keletą kartų be gėdos jam užsisakyti mano sąskaita. Maža to, kaskart klubo fotografui praeinant pro šalį, jis vis stengėsi patekti į kadrą, spindėdamas savo žavinga šypsena.

Po kelių dienų mano giminaitė pasakė, kad matė mane viename dienraštyje su vaikinu – straipsnyje apie vietas, kur renkasi „klubinėtojai“. Nuo to laiko sakau „ne“ vaikinams, kurie nori būti žvaigždėmis, tačiau nesugeba pasimatymo metu pasiūlyti ko nors atsigerti damai. Galbūt vietoje nemokamų šokių iki ryto reikėtų rinktis darbą, nes išgarsėti ir tapti žvaigžde be darbo ne kiekvienam pavyksta.

Draugės bėdos

Kita istorija nutiko draugei, bet norėčiau, kad iš jos pasimokytų kitos moterys. Draugė internete susipažino su vaikinu. Po ilgų pokalbių apie norimus santykius, šeimos kūrimą, vertybę ir viską, kas rodė, kad vaikinas ieško rimtų santykių, draugė nutarė su juo susitikti papietauti.

Sutartoje vietoje vaikinas staiga prisiminė, kad jam būtina pasiimti mašiną iš autoserviso, kuris yra už kampo. Bet jis teigė pamiršęs piniginę. Sutrikęs pasiūlė draugei iki jo namų suvaikščioti du kilometrus, kad atsiimtų mašiną ir galėtų ramiai toliau leisti laiką.

Draugei pagailo naujojo pažįstamo, tad paskolino jam 60 eurų. Vaikinas nušvito ir pažadėjo greit grįžti. Draugė palaukė gal 20 min., bet jis negrįžo, jokių žinių draugė taip ir nesulaukė. Skambinant jam numeris buvo užblokuotas, o internetinė anketa – ištrinta.

Ji suprato, kad buvo išdurta, tad beliko ateičiai pasimokyti atsargumo. Tikras vyras nesiskolins iš moters pinigų. Tik jau ne per pirmą pasimatymą.

Siaubo pasimatymas

Kitą pasimatymą pavadinčiau – siaubo pasimatymu. Susipažinome prieškalėdiniu laikotarpiu su vienu vaikinu. Jis buvo visai mielas, bet keistokas. Tačiau mandagus, atrodė, kad ir darbštus, veiklus. Pasėdėjom Kalėdų dekoracijomis išpuoštoje kavinėje, jis padovanojo mielą kalėdinį elniuką. Žodžiu, viskas vystėsi gana sklandžiai.

Bet kito pasimatymo metu viskas pasikeitė. Jis vežė mane namo ir taip užkaitino mašinos sėdynę, kad pasijutau lyg pirtyje. O jis tik juokėsi ir nesumažino kaitinimo, nors atsidariau langą. Aš sutrikau dėl jo neadekvatumo. Nežinojau, kaip reaguoti. Pasakiau, kad geriau pareisiu pėsčia. O jis vėl normaliu balsu pradėjo šnekėti, sako, nejuokauk, parvešiu. Tačiau nesumažino šildymo ir jam tai buvo juokinga.

Tada pradėjo kalbėti apie tai, kad nebenori gyventi. Gyvenimas ne mielas jam. Nemato niekur prasmės ir paklausė, ar įsivaizduoju, kas būtų, jeigu jis įvažiuotų į kokią sieną ir kartu žūtume. Sėdėjau visa balta ir galvojau, ar man pasiūlyt jam išsikalbėti, ar geriau iškart šokti iš važiuojančios mašinos, jeigu tokie jo planai?

Kažką surezgiau, kad papasakok, išsipasakok, kas neduoda ramybės. Tai po 10 minučių trukusios litanijos apie gyvenimo beprasmybę vaikinas prisipažino, kad norėjo patikrinti, kokio stiprumo mano nervai.

Aš džiaugiausi grįžusi namo ir dėkojau Dievui, kad esu gyva. Niekad negali žinoti, ar nesusipažįsti su kokiu psichiniu ligoniu – gal tik ne iš karto matai jo ligą. Po šio pasimatymo ilgai nebenorėjau jokių internetinių pažinčių.

***

Savo pasakojimus siųsdami adresu pilieciai@delfi.lt galite laimėti knygų. Pristatome spalio mėnesio knygų naujienas.


C.W. Gortner „Romanovų imperatorienė“ – patiks istorinių romanų mėgėjams, kam patiko ankstesnės Gortnerio knygos, kam patinka K. Sabaliauskaitė. Šis ryškus istorinis romanas pasakoja apie Mariją Fiodorovną, paskutinio Rusijos imperatoriaus Nikolajaus motiną, kuri tapo Romanovų didybės ir tragiško likimo liudininke, kovodama ir bandydama išgelbėti savo dinastiją paskutiniaisiais valdymo metais.

Vos devyniolikos, Minė žinojo, kad jos, kaip Danijos princesės pareiga, yra palikti savo šeimą ir sudaryti karališkąją sąjungą, kaip jos vyresnioji sesuo Aliksa, kuri išvyko į Angliją susituokti su karalienės Viktorijos vyriausiuoju sūnumi. Likimo vėjai atveda Minę į Rusiją, kur ji išteka už Romanovų paveldėtojo ir tampa imperatoriene, vos tik šis paveldi sostą. Kilus pasipriešinimui šeimos viduje, caras mėgina sunaikinti visus, kurie priešinasi jam. Minė – dabar vadinama Marija – privalo žengti pavojingu keliu, siekdama kompromiso šaliai, kurią ji pamilo...

Knygos viršelis
Foto: Leidykla "Alma littera"

Giacomo Papi „Broliai kalėdos“ – Patiks vyrams ir moterims ieškantiems šiltos ir pamokančios istorijos. Gruodžio 23-iosios vakarą Venecijoje gyvenanti devynmetė Madalena klausia savo dvylikamečio brolio Pjero, kaip Kalėdų Senelis suspėja visiems išdalyti dovanas. Brolis jai atsako, kad Kalėdų Senelis neegzistuoja. Tačiau Madalena nesutinka ir sako, kad Kalėdų Senelis turi pagalbininką – nykštuką laikrodininką, kuris Kūčių vakarą sulėtina laiką, ir taip Kalėdų Senelis suspėja visiems išdalyti dovanas.

Nykštukas Perparinas – tikras burtininkas, jis sulėtina laiką taip, kad viena valanda gali trukti ištisą mėnesį... Tačiau Kalėdų Senelis seno, o šito sustabdyti negalėjo niekas... Ne tik Niklas Kalėda tai yra Kalėdų Senelis, paseno, bet ir laikai pasikeitė: tėvai vaikams dovanas įteikia dar prieš Kalėdas, vedasi juos į parduotuves ir liepia patiems rinktis dovanas arba perka jas internetu.

Elfas gydytojas Kalėdų Senelį įspėja: jo labai aukšta temperatūra, širdis daužosi, spaudimas aukštas – jei dirbs, greičiausiai neišgyvens. Galiausiai visas miestelis (Kalėdų Senelio namai, neaptinkami net Google Maps) nusprendžia, kad Kalėdų Senelį pakeis jo brolis Lučianas…

Knygos viršelis
Foto: Leidykla "Alma littera"

Benas Lyris „Kiekvienos dienos terapija“ (apie susitaikymą su viskuo, ypač – su savimi). Skaitydami knygą, atrasite ne tik kunigo patirtis, susitikimus ir vidinius dalykus – juk gyvenimai, su visomis savo spalvomis ir atspalviais yra universalūs.

Knygos puslapiai padės rasti savo būdą, kaip susitaikyti su savimi, su aplinka, kurioje esame, su Dievu, su tais, kuriuos mylime ir su tais, su kuriais sunku būti.

Pradėję kelionę į susitaikymą su viskuo – pradėsime gyventi.

Knygos viršelis
Foto: Leidykla "Alma littera"

Edith Eger „Pasirinkimas“ – patiks jei domitės istorija, Holokausto tema, žmogaus psichinių ir fizinių jėgų galimybėmis, tikromis istorijomis. Savo knygoje „Pasirinkimas“ Edita Eger dalijasi savo Holokausto išgyvenimais ir nepaprastomis istorijomis žmonių, kuriems iki šiol ji, kaip psichologė, pagelbėjo. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 metais vengrų kilmės Edita buvo paauglė, kai ją ir jos šeimą išsiuntė į Aušvicą.

Čia jai teko iškęsti neįsivaizduojamas kančias, ji buvo priversta šokti garsiajam Jozefui Mengelei, pasitelkusi neįtikėtiną drąsą išgelbėjo seseriai gyvybę, ir kartu su kitomis bunkerio kalinėmis atsidūrė mirties marše. Išlaisvinus koncentracijos stovyklą, Editą ištraukė iš po kūnų krūvos vos gyvą.

Edita Eger – atskleidžia, kiek daug mūsų gyvename savo proto kalėjime, ir parodo, kaip, stojus akis į akį su savo kančiomis, galime pasirinkti laisvę.

Knygos viršelis
Foto: Leidykla "Alma littera"

Vaikų literatūros naujienose pristatoma Indrės Zalieckienės knyga „Kapt kapt kapt mieste“. Tai – pirmoji mažylio knygelė. Kur nukrito lietaus lašai? Sek juos ir susipažink su miestu. Tave lydės smalsus juodakailis gyvūnas. Ar jau suradai jį?

Knygos viršelis
Foto: Leidykla "Alma littera"

Indrė Pavilonytė, Martynas Pavilonis „Marmiai. Kur gyvena meilė?“. Knyga skirta 4-7 metų vaikams. Marmiukas Liu nusiminęs, nes tėvai jį drausmina, ir todėl jis jaučiasi nemylimas. Sutikęs baltą kiškelį marmis iškeliauja ieškoti tikrosios meilės. Bekeliaujant įklimpsta pelkėje ir kiškis vos jį išgelbėja. Šalia nėra tėvelių – nėra, kas paguostų ir palaikytų. Liu supranta, kad tėveliai drausmindami jį parodo ir savo meilę bei rūpestį. Jis grįžta pas tėvus, kad apsikabintų ir pasakytų, kaip juos myli.

Knygoje vaikas gauna svarbią pamoką apie tėvų meilę ir apie daugialypį žmonių jausmų pasaulį – kad jis prieštaringas, jį ne visada lengva suprasti, kad kartais reikia mokytis „išskaityti“ tai, ko žmonės nepasako žodžiais.