Buvo Atvelykis ir išsičiustijęs, kiek sugebėjo, atėjo jis į svečius. Nieko čia stebėtino šiaip ateiti – savi juk, kaimynai. Susierzino, nusivylė labai, nes jo geidžiamoji parsivežė iš miesto kavalierių. Išvaizdus, sportiškas vyrukas, studentas, kilęs iš kaimo. Elgėsi neįžūliai, bet laisvai, per daug nesivaržydamas. Buvo išgėrinėjama, kortomis palošta.
Jaunasis kaimynas nerimo. Sugalvojo rengti varžybas, tikėdamasis sėkmės ir tada jau – atitinkamo pripažinimo. Labai norėjosi nugalėti, sutrinti, sunaikinti atvykėlį, bet, žinoma, be jokios agresijos. Antraip būtų tuoj sulaukęs jos pasmerkimo.
Tradicinės būdavo rungtynės kaime: rankų lenkimas, pirštų traukimas. Jos buvo žinomos ir atvykėliui, kuris pasirodė esąs nepėsčias – visur jo viršus. Buvo pasiūlytas retesnis būdas pasigalynėti – ištiestomis rankomis tarp delnų suspausti virtą kiaušinį. Kaip tik jais kompanija ir vaišinosi. Egzistuoja griežtos taisyklės, kurių laikantis tai toli gražu nėra paprasta. Svečiui vėl keli bandymai buvo sėkmingi.
Sunkiai slėpdamas desperatišką priešiškumą jam, kaimynas drįso suabejoti, ar viskas daroma pagal taisykles. Kiaušinio galai turi būti remiami į delnų vidurį – minkščiausią vietą, tada kiek galima labiau suneriami pirštai, kurių jėga, kaip žino patyrusieji, šiuo atveju ir yra svarbiausia. Patikrinęs, ar iki galo nekenčiamas priešininkas ištiesė rankas, jaunuolis pasilenkė prie pat jo plaštakų, norėdamas įsitikinti, ar teisingai paimtas kiaušinis. Tuo metu šelmis studentas ir spustelėjo.
Kiaušinis, paaiškėjo, buvo išvirtas minkštas. Taip jau tam vargšui pavydo kankiniui nepasisekė, kad vidaus turinys pliūptelėjo į viršų ir pakibo ant arti prikištos nosies. Iš netikėtumo jis prarado amą ir atsitiesęs apvaliom, išplėstom akim – kaip kalakutas su kabančiu liūliu panosėje taip kurį laiką bukai vėpsojo.
Tai buvo paskutinis, triuškinamas smūgis, po kurio jis visiems ir ypač panelei šeimininkei širdį draskančiai smagiai kvatojantis, skubiai paliko nelygios kovos dėl pripažinimo lauką. Atsparus pasirodė atvykėlis, nes kitaip turėjo susvilti, nuodėguliu pavirsti nuo mesto į jį nuo durų naikinančio, liepsningos neapykantos kupino žvilgsnio lazerio.
Po to bjauraus nuotykio ilgai dar nedrįso vyrukas pasirodyti prieš gražias kaimynėlės akis. Per daug ilgai.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Pats blogiausias pasimatymas“. Laimėtojas skelbiamas spalio 30 dieną.
