Statistiškai nesame tauta, kuri veržiasi išsakyti savo pilietinę valią. Jaunoji karta apskritai darosi apolitiška ir retai domisi, kas vyksta Lietuvos politikoje. Taigi, kaip sudominti mūsų jaunuolius būti aktyviais ir patiems spręsti apie savo ateitį?
Aš, kaip nepilnametis, tvirtai manau, kad reikia įžiebti diskusiją dėl rinkimuose galinčių dalyvauti asmenų amžiaus. Šiuo metu šalyje savo valią galima reikšti nuo 18 metų. Tačiau manau, jog galima šį amžių žeminti.
Pavyzdžiui, Austrijoje, Brazilijoje, Škotijoje bei Maltoje balsuoti gali 16 metų sulaukę asmenys. Šios šalys gali būti puikiu pavyzdžiu mums, kaip sudominti jaunąją kartą atlikti savo pilietinę pareigą.
2007-aisiais Austrija tapo pirmąja Europos sąjungos nare, kuri sumažino balsuoti galinčių asmenų amžių iki 16. Šis sprendimas netrukus davė naudos, balsavimo amžiaus sumažinimas paskatino jaunimą Austrijoje domėtis politika, o po šio pakeitimo vykusiuose rinkimuose savo pilietinę valią pareiškė daugiau 16-17 metų sulaukusių asmenų nei 18-21 turinčių asmenų. Manau, tai puikus pavyzdys to, kad galime pasekti valstybių, kurios mums yra autoritetas, keliu.
Savaime kyla klausimas: ar tokio amžiaus jaunuoliai yra pakankamai subrendę spręsti apie savo ateitį, ar gali atsilaikyti politikų manipuliacijoms? Tačiau juk mokyklose yra pilietiškumo pamokos, kuriose moksleiviai nagrinėja konstituciją, diskutuoja apie politiką, rinkimus bei valstybės valdymo principus. Manau, tvirtai galime teigti, kad 16 sulaukę jaunuoliai yra pakankamai sąmoningi, išprusę ir kritiškai mąstantys apie savo sprendimus.
Mes dažnai kalbame apie pareigas, taigi tai galėtų būti paskata tokiu būdu mokyti moksleivius jausti atsakomybę už savo sprendimus. Tai – diskusijos vertas klausimas. Savaime suprantama, tai subjektyvi mano nuomonė, kurioje rėmiausi faktais, tačiau ką mano skaitytojai?