Tad norėčiau papasakoti apie vieną iš įdomesnių.
Į pasimatymą visada einu kaip į šventę – elegantiškai pasipuošusi. Iš tolo matau – manęs apsitrynusiame, dulkėtame golfuke laukia ryškiai raudonais treningais vilkintis vaikinukas. Galvoju, tiek to, gal žmogaus spintoje vieninteliai šie išeiginiai treningai guli.
Iš mašinos nelipa. Aš pamoju, prieinu arčiau ir sakau: gal malonėsite išlipti ir pasisveikinti normaliai? Išlipa.
Man – šokas. Pasirodo, ir vyrai puikiai moka naudotis fotošopais, nes pamatau visiškai kitą žmogų.
Aš esu mažytė, mano ūgis 1,64 m, niekada nebūčiau pagalvojusi, kad galiu sutikti visa galvą žemesnį vyrą, bet štai, prašom, jis stovi 'tiesiai prieš mane!
Bet, pasirodo, čia linksmybės tik prasideda. Vasara. Ilgai ir nuobodžiai ieškome nemokamos vietos. Nu, nes brangu čia viskas.
Man trūksta kantrybė, pasiūlau sumokėti už tą prakeiktą vietą. Jis atsisako, nu, nes jis gi vyras! Pasistatome automobilį toli, toli.
Eisim, turbūt, iki vakaro savo mažom kojytėm. Šiaip ne taip pasiekiame pajūrį, klampojame per smėlį. Jis vos ištraukia sportbačius iš smėlio, klimpsta. Pasiūlau nusiauti batus. Pasižiūri į mane kaip į beprotę.
Aš nusijuokiu: „Aaa, gal kojų nesi plovęs.“
Tas paraudonuoja kaip burokas. Jau imu skaičiuoti sekundes, pasiūlau važiuoti namo, apsimetu, kad turiu daug laukiančių darbų. Vėžlio žingsniu judame namo.
Prisimena, kad turi nuolaidą kavai degalinėje ir įnirtingai siūlo ten užsukti. Aš nenoriu eiti kartu, bet jis intensyviai zyzia. Galop sutinku. Įeiname. Degalinės darbuotoja matomai stengiasi užgniaužti juoką – įtariu, gerai turėjome atrodyti.
Bet galutinai pribloškė jo paskutinis sakinys man: „Gal norėtum savo užsitarnautos bandelės už šiandien?“
Man beliko tik nusprogti vietoje iš gėdos.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Pats blogiausias pasimatymas“. Savo pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt, nepamirškite temos laukelyje nurodyti konkurso pavadinimo. Visas sąlygas rasite paspaudę čia.
