O ten pas kaimynę – bobutę pensininkę – atėjusi rinkimų agitatorė. Tai ji ir sako: „Aš va, čia laikraštukus išnešioju.“
Pamosavo kažkurios partijos bukletėlių ir tęsė idėjos pardavimą.
„Balsuokit už šituos, nes anoje partijoj vien gėjai, o mūsų – vyresni, rimtesni. Tai už gėjus nebalsuokit“, – paprotino.
Gaila, neišgirdau, kokioje ten partijoj neva vieni gėjai, bet agitatorė, matyt, turi savo radarus ir vis tiek geriau žino. 2020-ieji, diskriminacijai galas? Ne, negirdėjom, varom toliau.
Dar paagitavo tokiame pat stiliuje, už vyresnius.
Bobutė kažkaip sutriko, pradėjo lementi, kad jau pasirinko už ką balsuoti, pasakė, kad ji – už jaunimą.
Va čia bobutė šaunuolė, pagarba jai. Nepasidavė ir ne kokia homofobė. Bet kilo toks juokas ir klausimas: negi rimtai kandidatuoja ir partijos, tiek teturinčios pasiūlyti? Besigiriančios savo narių orientacija ir... amžiumi? Seksizmas, homofobija, eidžizmas – seni mūsų draugai, ar ne? Ironizuoju, aišku, bet negi nieko daugiau negalit pasakyti rinkėjams?
Šiemet, po tiek juokų ir absurdų, labai atsakingai rinksiuosi, už ką balsuoti. O partijoms patarčiau atsargiau rinktis po laiptines vaikštančias agitatores.
