Bet pagrindinė problema, mano manymu, yra gerokai paprastesnė. Dažniausiai, jeigu kokio dalyko neišmokote, reiškia, kad tiesiog tam reikėjo daugiau laiko.
Kaip pritrūko laiko?
10 tūkst. valandų taisyklė teigia, kad norint tapti bet kurios srities ekspertu reikia skirti tam dalykui 10 tūkst. valandų. Tai yra, maždaug po 20 valandų per savaitę 10 metų.
Taip, tai galbūt yra mokslu nepagrįstas mitas, bet esmė – norint kažką išmokti, reikia skirti tam laiko.
Matematika – ne išimtis. Beje, reikia pasidžiaugti, kad mums nereikia tapti matematikos ekspertais, kad išlaikytume egzaminą, tad galime sakyti, egzaminui užtenka gerokai mažiau valandų nei 10 tūkst.
Yra net toks pasakymas: kad už daugumą žmonių taptumėte geresniu tam tikroje srityje, jums užteks ir 100 valandų.
Paskaičiuokim
Taigi pasižiūrėkime, kiek valandų buvo skiriama matematikai pagal ugdymo planus 2018 – 2019 metais?
5–8 klasėse matematikos pamokų mokiniai turėjo po 4 savaitines pamokas.
9 klasėje mokiniai turėjo 3 matematikos pamokas per savaite, o 10 klasėje – vėl 4 pamokas per savaite.
Reikia pastebėti, kad galima ir atviršktinė situacija (kai 9 klasėje daugiau, o 10 – mažiau), bet viskas išeina taip pat.
11 klasėje mokiniai turi 4 savaitines matematikos pamokas, o 12 klasėje – 5. Vėlgi, galima ir atvirkščiai. Baziniam kursui yra skiriama tiek 11, tiek 12 klasėje po 3 savaitines matematikos pamokas.
Kai vieną pusmetį turėjome po 4 savaitines pamokas, mano matematikos mokytoja sakė, kad mus švietimo ministerija apvagia ir dėl to negalėsime tinkamai išmokti matematikos. Mums, aišku, pasisekė, tai buvo tik vienas pusmetis, kitais pusmečiais turėdavome dažniausiai po 5 savaitines matematikos pamokas, o kartais ir po 6.
Mokyklose kartais pasitaiko pamokų dubliavimo atvejų, kai mokiniai turi dvi iš eilės matematikos pamokas. Tokie atvejai dažniausiai nulemia tai, kad moksleiviai antroje pamokoje jau būna labiau pavargę ir mokytojai priversti duoti mažiau informacijos negu galėtų, o taip prarandamas mokymosi efektyvumas.
Kodėl lietuvių ir anglų kalba sekasi geriau nei matematika?
Šiais metais buvo laikomi ir kiti egzaminai, ir dėl jų nebuvo jokių problemų. Pastebėjau kelis dalykus, kurie mokantis kalbų labai padeda.
Aš labai prastai rašydavau diktantus, darydavau daug klaidų, taigi, norėdamas pagerinti lietuvių kalbos trimestro pažymius ieškodavau išeičių. Vieną trimestrą, kad gaučiau 10 iš lietuvių kalbos, aš perskaičiau 10 knygų. Kai mokytojai nunešiau sąrašą knygų, kurias perskaičiau, ji man pasakė: „Dabar aišku, kodėl pradėjai diktantuose daryti mažiau klaidų.“
Tai reiškia, kad vien knygų skaitymas man gali padėti mokytis kalbos.
Su anglų kalba – lygiai tas pats, žiūri filmus. Skaitai, kas tau įdomu, žaidi kompiuterinius žaidimus, taip ir mokaisi anglų kalbos. Jei reikia pabendrauti su kitais žaidėjais, gali nerašyti tobulai anglų kalba – svarbu, kad tave suprastų ir tai jau tau padeda mokytis, praktikuotis.
O kaip su matematika? Kur ją galima dažnai panaudoti? Yra daugybė programėlių, skaičiuojančių už tave, parduotuvėse prekių kainas fiksuoja savitarnos kasoje, o gyvenimiškoje praktikoje matematinių skaičiavimų rasti sunku.
Pabaigai
Taigi, visiems abiturientams, kurie neišlaikė matematikos egzamino, galiu pasakyti, kad jeigu norite mokėti matematiką, jums jai tereikia skirti daugiau laiko. Beje, tai galioja ne vien matematikai, o ir visiems dalykams, kuriuos norite išmokti.
Visiems kitiems: nekaltinkite mokytojų. Galite turėti geriausius mokytojus pasaulyje, bet su 0 pamokų per savaitę jie lygiai tiek pat padarys, kiek ir blogiausi mokytojai. Net ir nebūdami švietimo ekspertais, jūs galite pasidomėti, kiek laiko ateityje bus skirta matematikos pamokoms ir pamatysite, koks rezultatas laukia.