Vyro draugystės man iki šiol nekėlė nerimo, o dabar pradėjo kelti. Pats pasidžiaugė, kad per projektą susipažino su labai protinga ir įdomia moterimi. Pristatė moterimi, todėl ir įsivaizdavau maždaug keturiasdešimties metų projektų asę.

Asė kai vyrui taisė mašiną parvežė jį po projekto susitikimo, gyvai ją pamačiau ir prireikė pakoreguoti mintyse susikurtą įvaizdį.

Vyras atvežtas išlipo iš „BMW X5“, už kurio vairo – liekna, labai stilinga ir jauna mergina. Iš veido, rūpinimosi savim ir panašių detalių, sakytum, visažistė, soliariumų salono vadovė ar iš tos serijos.

O čia tokia išvaizda, tokia jaunystė, o dar smegenys. Ne pats geriausias kokteilis, jei tektų konkuruoti.

Vyru šimtu procentų pasitikėjau. Bet kai pamačiau ją... Jūs pamatytumėt, ir jums kiltų įtarimų. Modelinė. Ir jie gerai susibendravę, jeigu ką pasakoja, pavadina „draugė“.

Vyras prieš projektų susitikimus puošiasi, ruošiasi. Seniau nebūčiau atkreipusi dėmesio, o dabar galvoju: gal dėl jos? Jeigu ką nors pasakysiu, galvos, man varžtai atsisuko. Todėl tyliu. Tik va kaip tylėsiu, kai eis su kolegomis švęsti projekto pabaigos? Sienom lipsiu iš nerimo. Grožis, seksualumas, o šventėje ir taurė ar kita.

Gal pasisiūlyti eiti kartu? O gal kuo labiau kreipsiu dėmesį, tuo labiau pati pastūmėsiu į flirto ugnį? Tokios štai mintys neramina.