Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad išmokos skyrimas nėra tinginystės apibrėžimas. Kai kurie žmonės rašė, kad reikia eiti dirbti net ir menkai apmokama darbą, mažinti išmokų skyrimą, dar kiti rašė, jog reikia naikinti visokias pašalpas.

Nežinau, kodėl žmonės taip rašo, bet pažiūrėjus į Skandinaviją, Vakarų Europą, juk matosi, kad ten pašalpos ir išmokos yra normalus dalykas, kai kurie sugeba iš jų gyventi. Kodėl tokios sistemos negalima pritaikyti Lietuvoje?

Ne šiaip sau gi moka tokias išmokas – ten supranta, kad turi būti konkurencija. Jeigu yra darbo vietų, kur mokama minimali alga, tai žmogui tiesiog neapsimoka ten eiti, kai yra panašaus dydžio pašalpa ar išmoka. O tai skatina verslininką mokėti darbuotojui daugiau arba vilioti darbo jėgą iš užsienio. Manau, tai yra normalu: darbo vietų yra, dirbančiųjų yra, mokesčiai sumokėti.

Manau, Lietuvoje galima mokėti 200-250 eurų ekvivalentą žmogui be darbo iki pat pensijos, tai nėra dideli pinigai. Tai būtų aktualu tiems, kas dirba už minimalia algą ar vos didesnę.

Tokių, ypač kuriems daugiau kaip 40 metų, yra nemažai. Tokių, kurie negali rasti darbo, jaunimui be patirties ir tiems, kas dar ieško darbo.

Dar daugiau tai aktualu tokiose vietovėse, kur darbo pasirinkimo beveik nėra ar jis ypatingai mažas, mat kai kurie verslai tuo naudojasi ir moka mažai, o žmonės dirba viršvalandžius.

Patikėkite, tai būtų gera parama žmonėms. Niekas nesako, kad visą laiką reikia gulėti kur nors ant sofutės. Žmonės dirbs, sieks karjeros... Bet jie nebus palikti likimo valiai. Žmonėmis niekas nebesinaudotų. Pagaliau mes galime sustabdyti emigraciją.

Supraskite, jeigu mes panaikinsime bet kokia pašalpą ar išmoką, mes busime pavergti. Vakarų Europa yra mums pavyzdys, jie pasiekė labai daug – taip pat ir dėl to, kad įvedė tokią išmokų tvarką.