Rasizmas, homofobija, prietarai – daug kas gali apkartinti dviejų vienu ritmu plakančių širdžių ryšį. Tai jau gana įprasta. Vis dėlto man nutikusi istorija įrodė, kad jeigu mano juntamas jausmas ir yra „uždraustas“, tai dar nieko, nes reiškia, kad bent turiu kuo jausti. Mane pasmerkusieji išvis neturėjo širdies.

Liežuviai plakė, kad ilgai neturiu poros. Kai atsirado, dainelė pasikeitė: „Kokią gerą partiją išsirinkai, kad man toks!..“
Ir turtingas, ir gera mašina, ir namai... Aišku, perspaudimas. Žmogus tiesiog turėjo darbą ir buvo šį tą nusipirkęs už sąžiningai uždirbtus pinigus. Davatkoms tai regėjosi kaip stebuklas.

Ilgai netempiant – prie esmės. Taigi, aš ir jis esame puiki pora. Man pasisekė, kad sutikau tokį puikų vyrą ir jis mane, paprastutę, paėmė. Okay.

O tada ėmiau turėti vis mažiau laiko. Pradėjau imti daugiau projektų (dirbu namuose), šiek tiek atsiskyriau nuo pulko. Liežuviai iškart vėl puolė į darbą: „Kas čia vyksta? Negi senis nebedirba? Kaip čia dabar yra?“

Deja, „senis“ (kaip čia nebe „puikus vyras“?) tikrai atsisakė pareigų, kurias anksčiau turėjo. Atitinkamai aš turėjau pradėti dirbti daugiau. Davatkoms buvo šokas – ką, įsigijai išlaikytinį, alfonsiuką? Kaip tau ne gėda?

Va taip. Mano vyras sirgo, ir sirgo ne fiziškai. Kas susidūręs, supras. Taip, tokia liga gali pakirsti ir eilinį, ir ypatingą žmogų, ir bet kuriame amžiuje.

Koks buvo davatkų moralas? Skirkis.

Atsiprašau, ne.

„Tu kąąą? Tu tokia jauna, o jau užsikrovei tokią naštą! Ar jis kada sugrįš į vėžes? Ar vėl užsidirbs? Nekvailiok! Tu jam nieko neskolinga!“ – puolė jos.

Štai koks yra kraštutinis variantas. Susirgęs žmogus – nebe žmogus. Ar tokiems žmonėms nebaisu, kad juos pačius mes, vos tik pasitaikys proga? Jeigu susirgs ar pasens? Ar, neduok Dieve, jeigu jiems sumažins atlyginimą?

Dabar ši istorija – jau praeitis, tik todėl galiu taip ramiai rašyti. Bet buvo laikas, kada mudviejų, paprastų lietuviškų kaimo vaikų meilės istorija irgi buvo „uždrausta“. Tad skatinu visus, nesvarbu, kurioje pusėje būtų, klausyti širdies, o ne aplinkinių liežuvių. Liežuviai plaks tol, kol patys pateks į tokią situaciją. O tada jau prašysis peties išsiverkti.

Šis pasakojimas dalyvauja konkurse "Mano uždrausta meilė". Savo pasakojimą siųsti galite adresu pilieciai@delfi.lt, konkurso sąlygas rasite paspaudę štai čia.