Pokario metais Katerina, jauna ir išvaizdi mergaitė, mirus motinai su savo seserimis ir broliais liko našlaitė. Tėvas netrukus parsivedė namo kitą šeimininkę, kuri nepuoselėjo šiltų jausmų svetimiems vaikams, todėl našlaičių gyvenimas gerokai apkarto.
Vyriausioji Katerinos sesuo jau buvo palikusi namus Lydoje (Baltarusijoje) ir išvykusi laimės ieškoti į Vilnių. Pagailėjusi savo jaunesnės sesers po kelerių metų pasikvietė ją pas save. Vyresnėlė jau buvo laimingai ištekėjusi, susilaukusi dviejų vaikų, turėjo namus, todėl atvykusiai Katerinai nekilo rūpesčių dėl būsto, maisto ir kitokios pagalbos pirmaisiais metais Vilniuje.
Sunku pasakyti, kieno iniciatyva viskas prasidėjo: ar Katerina buvo meili, ar sesers vyras karštos širdies, bet tarp jų prasidėjo atskira, uždrausta meilės istorija. Katerina ištekėjo už sesers vyro, susilaukė dviejų dukrų ir kurį laiką gyveno be rūpesčių, išskyrus tai, kad su savo seserimi susipyko ir nebendravo vėliau apie pusę amžiaus.
Šeiminis gyvenimas nepaliko nuovargio žymių Katerinos veide. Ji nuolat tryško energija, mėgo puoštis, visuomet būdavo geros nuotaikos, su šypsena. Kaimynai nulydėdavo akimis, bendradarbiai iškvėpdavo sulaikytą orą jai praėjus, o moterys nesuprasdavo iki galo savo jausmų, nes tai pykdavo ant jos ir pavydėdavo tokio populiarumo, tai žavėdavosi ja ir bandydavo atkartoti Katerinos šukuoseną arba sužinoti, kur ji pirko tokius gražius batelius.
Susiklostė viskas taip, kad Katerina išsiskyrė su savo vyru ir ištekėjo antrą kartą. Anuomet nebuvo taip paprasta padalinti turtą ir kažkur išsikraustyti, todėl dviejų kambarių bute vieną kambarį užėmė Katerina su naujuoju savo vyru, o antrame kambaryje liko buvęs pirmasis vyras.
Atmosfera namuose nuolat buvo įelektrinta, mažesnių ar didesnių „sujungimų“ kildavo gana dažnai, bet gyvenimas tęsėsi. Tiesa, neilgai. Kartą ginčo metu pirmasis vyras griebė peilį ir nudūrė antrąjį vyrą. Vienas buvo išlydėtas į kapines, o kitas – į kalėjimą. Katerina liko viena.
Trečią kartą vestuvės buvo atšoktos su viltimi, kad jos paskutinės. Ir iš tiesų bent penkiolika metų Katerinos gyvenimas buvo be ypatingų nuotykių: darbas, šeima, namai. Toliau visokie mistikos mėgėjai, sapnų aiškintojai ir svetimų santykių narpliotojai springo teorijomis apie lemtį, karmą, atpildą, kai vieną dieną Katerinos vyras ėmė ir negrįžo.
Ne dėl kitos moters. Jis tiesiog dingo be žinios. Kas? Kodėl? Kaip? Arba tikrai niekas nežinojo, arba nenorėjo žinoti, arba tiesiog žinojo, bet nenorėjo nieko sakyti.
Ketvirtų vestuvių nebuvo, nors ketvirtas vyras apsigyveno su Katerina. Abu jau buvo išėję į užtarnautą poilsį, vaikai ir anūkai išsilakstę kas kur. „Tai kam čia tie cirkai“, – sakydavo jie. Gyveno ramiai, lėtai ir taikiai. Nuo ketvirtojo vyro išėjo Katerina, būdama jau virš aštuoniasdešimties. Išėjo visiems laikams.
„Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista“ – Lk 6,37.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse "Mano uždrausta meilė". Savo pasakojimą siųsti galite adresu pilieciai@delfi.lt, konkurso sąlygas rasite paspaudę štai čia.