„Atleisk, bet šiandien praradau darbą, pakankamai santaupų sukaupę neturime, tad vaiko auginti negalėsim“, – pasakė jis.

Svajonių pabaiga

„Juk kalbėjome, kad pinigai nekeičia mūsų jausmų ir gyvenimo. Negalim laukti tobulo laiko vaikui, mums jau ne dvidešimt... O ir šio žirniuko atsisakyti nesugebėsiu...“ – atsakiau.

„Nesvarbu, aš nenoriu auginti vaiko nepritekliuje. Noriu, kad pasidarytum abortą“, – nukirto.
„Ar tu pats girdi, ką kalbi?“ – paklausiau.

Temos pabaiga. Suskambo jo telefonas. Garsiai atsakinėjo: „Taip, namie; Žinoma, vis vien neturiu jokių reikalų šiandien; Už dešimt minučių būsiu.“

Taip ir likau viena kambaryje, su mintimis, kas bus toliau. Svajonės ir prisiminimai pjovėsi tarpusavyje su sveiku protu. Aš negalėjau kaip šiukšlės atsikratyti savo pirmagimio, bet negalėjau ir palikti vyro, kurio troškau visa širdimi. Užmigau ant sofos mąstydama apie ateitį ir praeitį.

Vėliau – sapnas virto košmaru

Durų skambutis pažadino iš sapno, kuriame sūpavau savo šviesiaplaukę dukrelę ir dainavau kažkada vaikystėje girdėtą lopšinę. Nenoriai pramerkiau akis suprasdama, kad tai tebuvo sapnas, ir kad laikau apsikabinusi pagalvę.

Skambutį pakeitė durų spardymo garsas ir riksmai. Deja, nuo dabarties iki sapno pasaulis tolimas.

Nenoriai paleidusi pagalvę iš rankų nuėjau iki durų. Vos spėjau jas atrakinti, durų rankena trenkėsi į pilvą ir susiėmusi rankomis kritau ant grindų, susirietusi į embriono pozą.
Spyris, kuris ragino trauktis jam iš kelio ir keiksmažodžių lavina už per vėlai atidarytas duris iššaukė dar didesnį pyktį, dužo indai. Bandymai pasiteisinti vedė į dar didesnį konfliktą.

Kol jis prisidegė cigaretę prie praviro lango, stengiausi prieiti ir sušvelninti situaciją. Laikydama ranką ant mūsų dar negimusio kūdikio prisiglaudžiau prie jo peties, bet netrukus teko pasigailėti, nes pajutau, kad pusė mano kūno jau kabo ore. Pasigirdo klausimas: „Jau atsikratei šios klaidos?“

Atsibudo išgelbėta

Sugebėjau tik pažvelgti jam į akis ir pajutau nesvarumo būseną, o tada – stiprų trenksmą į žemę. Pramerkusi akis išvydau ryškiai šviečiančią saulę ir grupelę žmonių stovinčių aplink. Vėl užsimerkiau. Atsibudau jau kitur.

„Kas jūs? Kas taip pasielgė?“ – klausimai, kurie privertė įsiklausyti ir atsakyti.

„Jis niekas, niekas gyvenantis mano bute. Mano vaikas...“ – prašnekau aš.

„Jūsų dukra sveika, o jis daugiau niekada nebepasirodys jūsų gyvenime... Pažadu“, – man buvo atsakyta.

Pagalba krizinio nėštumo atveju
VšĮ "Krizinio nėštumo centras" Tel. 8 603 57912, pagalba@neplanuotasnestumas.lt, www.neplanuotasnestumas.lt
Gyvybės langeliai
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai-pagalbos centras „Šeimos slėnis“, Žolyno g. 47 ,Vilnius 10210
VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika, Architektų g. 77, Šiauliai 78170
Kauno Prano Mažylio gimdymo namai, V. Putvinskio g. 3, Kaunas 44212
VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos klinika Krikščioniškieji gimdymo namai, Miško g. 27, Kaunas 44313
Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai, Panevėžys, Staniūnų g. 41
Marijampolės miesto ligoninė, Palangos g. 1, 68188 Marijampolė
VšĮ Tauragės ligoninė, V. Kudirkos g. 2, LT-72214 Tauragė
VšĮ Jonavos ligoninė, Žeimių g. 19, Jonava
Klaipėdos universitetinė ligoninė, Liepojos g. 41, Klaipėda 92288

Šis pasakojimas dalyvauja konkurse "Mano uždrausta meilė". Savo pasakojimą siųsti galite adresu pilieciai@delfi.lt, konkurso sąlygas rasite paspaudę štai čia.