Plepėjom be perstojo, buvo įdomu, sutapo nuomonės, požiūriai, pomėgiai. Įdomumo dėlei pasakysiu, kad nesu nuobodi ofiso žiurkikė, turiu prestižinį darbą, bet sportuoju, medituoju, užsiimu joga, gilinuosi į psichologiją, gamtos reiškinius, mėnulio ciklus ir pan.

Ir paaiškėjo – o dievai – jis mane supranta, domisi tuo pačiu, kalba ta pačia kalba!

Nepaprastas pirmas vakaras

Kitą savaitgalį jis važiavo prie jūros palaikyti krizėje esančio draugo. Kaip kilnu! O tuo pačiu, kaip jis pats sakė, „nusprendė pabūti vienas“.

Išstitrynė „Tinderį“, sakė, reikią poilsio nuo santykių. Bet man siuntė žinutes, vaizdo įrašus nuo jūros, o važiuodamas namo pasakojo savo įspūdžius, dalijosi išgyvenimais.

Reikia pasakyti, emocijų kalbą jis tikrai įvaldęs puikiai... Išsitarė, kad yra labai alkanas, o aš pasisiūliau pagaminti vakarienę. Mano nuostabai jis sutiko! Atvažiuoja? Koks spontaniškumas! Kaip romantiška! Per visą Lietuvą atvažiuoja pas mane...

Po poros valandų pro duris įžengė nuostabaus grožio vyras. Žinau, sakysite, grožis – subjektyvus dalykas, bet čia ne tas atvejis. Iš akies trauktas Ryanas Goslingas, tik vyriškesnis, vyresnis, tvirčiau sudėtas, sodriu balsu, ir mano virtuvėje valgantis mano ruoštą maistą.

Kalbėjom, plepėjom, juokėmės valandų valandas. Arbatą pakeitė vynas, perėjom ant sofos ir... na, žinote... jis liko nakvoti.

Susipažino net su vaikais

Po to išsiskyrimas ilgai netruko, kitas savaitgalis buvo suplanuotas su jo draugais. Išdidžiai pristatė mane savo draugams, visiems sakė: „Susipažinkite – tai mano moteris.“

Švelniai rūpinosi, bet davė ir erdvės sau. Paskui buvo dar daugybė pasimatymų, romantiškų savaitgalių, atvažiuodavo ir darbo dienomis, nereikėjo nė pretekstų.

Jis susipažino su mano vaikais, mano namuose plovė indus, taisė stalą, surinko lempą, su mano vaikais persodino medį... Buvo tobula.

Dienos romantiškos, naktys fantastiškos. O kur dar dovanos, gėlės, staigmenos... Kiekvienos moters svajonė. Negaliu neįvertinti ir žodžių, sekusių veiksmus: „mus suvedė likimas“, „nežinau, kodėl man tave atsiuntė, mano Meile“, „nebenoriu daugiau bandyti, noriu būti su tavimi“, „tu – mano antra pusė“, „mūsų sielos kalbasi“.

Iš tiesų dažnai pasakydavom ar padarydavom tą patį tuo pačiu metu, ir tokie dalykai tiesiog negali nežavėti.

Kai būdavom atskirai – jausmingos žinutės, tikri emocijų fontanai, labas rytas, labos nakties, bučinukai, meilės prisipažinimai tokie, kokių nebuvau patyrusi...

Staiga – tyla

Ėjo penkta santykių savaitė. Savaitgalį užsibuvome kartu ir tas buvimas prasitęsė iki antradienio. Paskui dar buvo pasimatymas vidury savaitės.

Suplanavome, kad kitą savaitgalį aš viena važiuosiu prie jūros, o jis prisijungs pirmadienį. Puikus balansas – turėsiu laiko pabūti su savimi, o paskui kelias romantiškas dienas praleisime kartu.

Šeštadienio rytą kaip visada pasiekė romantiška žinutė su saulėtekiu, daugiau nieko, bet žinau, kad jis buvo užsiėmęs. Sekmadienį rašiau pati, bet atsakymai jau buvo šalti, kol visai nutilo.

Tai jam nebūdinga – socialiniuose tinkluose jis aktyvus nuolatos. Sunerimau. Vakare jau teiravausi, ar viskas gerai. Susiskambinom vėlų vakarą ir jis man pranešė, kad... tą rytą jis įsimylėjo kitą!

Sakė, kad ji yra jo svajonių moteris, jis tik pamatęs ją suprato, kad jie buvo susitikę praeitame gyvenime! Taigi prie jūros jis tikrai neatvažiuos... Ačiū už viską ir sudiev...

Viskas daug rimčiau

Iki šiol neapsisprendžiu – ar geriau bent kartą gyvenime patirti tai, ką be išlygų galėčiau pavadinti tobula meile (kad ir laikina), ar geriau išvengti, nes paskui labai skauda.

Nesijaučiu išduota – reikalas kur kas rimtesnis: jis vadinasi bipoliniu sutrikimu arba kitaip, maniakine depresija.

Domėjausi šia psichine liga, turiu ja sergančių pažįstamų. Pakilimo, arba manijos laikotarpiu, jie yra labai aktyvūs, gali nuversti kalnus, mažai miega, turi labai daug energijos (taip pat ir seksualinės), būdinga itin išaugusi savivertė, viskas atrodo įveikiama, kitaip tariant – jūra iki kelių.

Nukreipus tą energiją tinkama linkme, sukuriami meno kūriniai, milijoniniai verslai, sugeneruojamos fantastiškos idėjos. Tačiau paskui ateina nuosmukis, arba kitaip tariant – depresijos laikotarpis.

Tobulu atveju tiesiog sumažėja energijos lygis, daugiau miegama, prislopsta nuotaika, tačiau dažniau nuosmukiai būna gilesni, kai žmonės negeba atsikelti iš lovos, apima destruktyvios mintys ir net gali privesti iki savižudybės.

Serga ir genijai

Aš žinojau apie jo ligą: jis atvirai papasakojo dar pirmo susitikimo metu. Bet sakė sergąs labai lengva forma, kontroliuojąs tiek pakilimo, tiek nuosmukio periodus. Be to, kai aš šalia – aš būsianti puiki motyvacija nesugriūti, keltis, eiti, gydytis.

Oficiali statistika skelbia, kad Bipolinį sindromą turi apie 1-3 proc. žmonių, tačiau realybė gali būti kur kas skaudesnė dėl sudėtingos diagnostikos.

Be to, gydymas komplikuotas dėl skirtingų periodiškumų ir skirtingų vaistų poreikio. Depresijos laikotarpiu žmogus gali pradėti vartoti antidepresantus, tačiau kai juodasis laikotarpis praeina – atrodo, viskas gerai, kam gi gydytis?

Ir dar kaip apdovanojimas ateina manijos laikotarpis, kai viskas taip puiku!.. Esu tikra, dėl šios ligos yra iširę daugybė santuokų, sudaužyta daugybė likimų, bet ją turėjo ir daugybė pasaulinių genijų, taip pat ir keli žinomi lietuviai, tarkime, aktoriai.

Lietuvoje apie psichikos ligas kalbama tik puse lūpų, žmonės tiesiog bijo prisipažinti ir tuo pačiu vengia nuoseklaus gydymo. Bipolikai gyvena tarp mūsų – gal tai tas kaimynas iš antro buto, kuris kartais juokauja ir mirksi, o kartais tavęs nė nepastebi, ar tavo kolega, dirbantis tai kiauromis paromis, tai dingstantis ilgų atostogų, ar architektas, kuris turi fantastinių idėjų, kurių nespėja įgyvendinti, nes „entuziazmas kažkur pradingsta“?

Nė viena neatsispirtų

Pradėjusi kalbėtis su pažįstamais, prisiklausiau daugybės istorijų: apie merginą, kuri metai po metų kas mėnesį vis sutikdavo naują svajonių vyrą, apie jaunuolį, kuris baigė bakalaurą per kelis mėnesius, apie prasiskolinusį abejotinose kreditų įstaigose sutuoktinį, užstačiusį ne tik savo šeimos, bet ir tėvų namus, apie mestas studijas ir spontaniškus sprendimus emigruoti, ar itin sunkiais atvejais – ilgus mėnesius gydymo įstaigose...

Aš ant jo net nepykstu, nes jis nekaltas – tuo metu jis tikrai nuoširdžiai tikėjo tuo, ką sakė ir kaip jautėsi.

Aš ne pirma ir ne paskutinė. Dabar jo glėbyje lydosi kita, kurios, neabejoju, laukia toks pat likimas. Net jei žinočiau kas ji ir ją informuočiau – ar ji patikėtų? Nemanau... Nes tu irgi gali būti kita. Ir tikrai neatsispirsi:)
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse "Mano uždrausta meilė". Savo pasakojimą siųsti galite adresu pilieciai@delfi.lt, konkurso sąlygas rasite paspaudę štai čia.