Labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės turi visas sąlygas gyventi taip, kaip ir kiti. Jie aprūpinami būstu, pašalpomis. Jei reikia, skiriama papildoma priežiūra.
Čia gera ir saugu kiekvienam. Žmogus gali jaustis pilnavertis, nepaisant socialinio lygio. Mažai uždirbantiems suteikiamos lengvatos socialinio būsto nuomai. Socialiniai būstai yra įkurti tuose pačiuose rajonuose ir namuose, kuriuose gyvena ir privačios šeimos. Tad žmonės, gaudami labai kuklius atlyginimus, gyvena šalia tų, kurie uždirba gerai ir sugeba patys nusipirkti namus.
Senolių kasdienybė
Senyvo amžiaus žmonių gyvenimo Olandijoje su Lietuvoje gyvenančiais nėra ko lyginti. Čia viena iš geriausiai sutvarkytų priežiūros sistemų visame pasaulyje. Nemažos pensijos, tvarkinga buitis leidžia tikrai oriai leisti senatvę. Ko gero, nėra pasaulyje šalies, kurioje šiuo metu nebūtų apsistoję Olandijos pensinio amžiaus žmonės.
Daugelis išvyksta rudens-žiemos metu savo pagyvenusius kūnus pakaitinti Ispanijos, Italijos, Graikijos pajūriuose. Senoliai yra finansiškai pajėgūs kas leidžia džiaugtis gyvenimu. Jiems nebūtina duonos kąsniui prisidurti soduose auginant bulves ar miškuose grybaujant ir uogaujant.
Ką tik atvažiavusiems ir nepažįstantiems olandų kultūros gali atrodyti, kad jie yra gobšūs. Bet taip nėra. Tiesa, kad nelauktai užėjęs pietų metu pas olandą į svečius nesulauksi pasiūlymo prisėsti prie stalo ir kartu pavalgyti. Taip yra todėl, kad jie negamina maisto kelioms dienoms. Pietūs – tik šiai dienai ir tik tiek žmonių, kiek buvo planuota, perkant produktus.
Suprantama, niekas nenori dalintis savo karbonadu su nelauktais svečiais. Norite kartu papietauti, paskambinkite ir susitarkite iš anksto. Šeimininkė pasirūpins išskirtiniais pietumis ir palepins savo svečius. Nėra įpročio nesusitarus užeiti net puodeliui arbatos. Kito laikas ir privatumas yra visų gerbiami.
Pamišę dėl dviračių
Nyderlandai buvo ir yra turtinga valstybė. Olandija turėjo didžiausią laivyną, sudarytą iš milžiniškų medinių laivų. Ne visoms kaimyninėms šalims patiko olandų galybė ir savivaliavimas pasaulyje. Ši tauta ilgus metus kariavo su ispanais, anglais, prancūzais, vokiečiais.
Amsterdamas – tikras pirklių miestas. Vienas už kitą gražesni namai, išsidėstę link kanalų, puikuojasi savo prabanga ir išskirtinumu. Nerasi nė vieno namo, kuris būtu panašus į kitą. Kiekvienas pirklys statė ypatingus namus tik savo šeimai. Namų statybos ant kanalų atsiėjo labai brangiai. Jie buvo statomi ant medinių polių vandenyje ne į plotį, bet į viršų. Poliai išmoningai apsaugoti nuo puvimo ir erozijos ir jau šimtmečius tarnauja žmonėms.
Namas – dažniausiai keturių, penkių aukštų vienai šeimai. Išpuošti giminės ar bendrovės herbais ir kita atributika jie iki šiol malonina turisto akį. Neperdėsiu pasakiusi, kad tai bene gražiausias mano matytas miestas pasaulyje.
Visoje Olandijoje žmonės, gerąja žodžio prasme, pamišę dėl dviračių. Turėti dviratį olandui yra būtina. Dauguma turi net tris ar keturis. Vienas dviratis – miesto takams. Tai dažniau senas ir aprūdijęs, nes toks mažiau patrauklus vagystėms. Kitas – daug geresnės kokybės, tinkamas vykti į svečius arba maloniam pasivažinėjimui. Trečias – sportinis sportui ir greitam palakstymui. Ketvirtas – elektrinis, kuris vis labiau ir labiau populiarėja ne tik pagyvenusių olandų rate, bet ir tarp moksleivių.
Išvysi čia ir kitokių dviračių, kurių tikrai nepamatysi Lietuvoje: kiaušinio formos geltonos spalvos dviratis, kurio pedalai minami gulomis, mamyčių dviračiai su priekabomis, kuriais jos keliauja kartu su savo atžalomis į darželius ir mokyklas esančius ne itin toli nuo namų.
Ne bėda, jei žmogus senas ar turintis negalią. Triračiai neįgaliesiems, rankiniu būdu valdomi dviračiai leidžia džiaugtis visiems, kurie tik nori. Triračiai dviviečiai skirti tiems kam reikalinga pagalba. Olandija garsi puikiai įrengtais dviračių takais ne tik didmiesčiuose, bet ir giliausiuose užkampiuose. Tai leidžia olandams saugiai ir be baimės naudotis dviračių privalumais.
Kas rodo statusą?
Dviratininkai visiškai apsaugoti įstatymo. Net jei įvykus avarijai bus pripažinta dviratininko kaltė, vis tiek atsakomybė tenka automobilio vairuotojui. Mat dviratininkai yra labiau pažeidžiami ir mažiau apsaugoti nei automobilininkai.
Geras automobilis, kaip minėjau, Olandijoje seniai nebėra statusas. Vienas statistinis tyrimas įrodė, kad kuo žmogus labiau išsilavinęs ir kuo aukštesnį statusą turi visuomenėje, tuo dažniau sėdasi ant dviračio. Tad nenustebkit, jei iš ryto tektų sutikti minančius dviračius premjerą, prezidentą ar savivaldybės merą, apsirėdžiusius kostiumais su kaklaraiščiais.
Jei pasiseks, galite pamatyti ir karalienę, princus, šaunančius dviračiais į artimiausią šeimos dvarą, vežančius vaikus į mokyklą. Jie taip gerai užsimaskavę, kad jų neatskirtum nuo eilinės publikos. Jie nenori išsiskirti ir atkreipti dėmesį apranga ar transportu. Ir priešingai, žemesnio rango ir išsilavinimo žmonės dažniau griebiasi automobilio, nes tai, tam tikra prasme, yra jų statuso simbolis.