Esu abituriento mama ir susipažinusi su paskelbtu sprendimu organizuoti brandos egzaminus, nukeliant juos bene visai vasarai, man kyla klausimai, į kuriuos nerandu atsakymų. Taip, man rūpi mano vaiko saugumas ir ateitis.
1. Kaip bus užtikrinta, kad į egzaminų vietą nepateks sergantys ar nešiojantys virusą abiturientai? Ar taip pat bus prie įėjimo tikrinama temperatūra, daromi greitieji testai? Abiturientams, kurie ir taip patiria stresą prieš egzaminą, jis būtų nepamatuojamai didesnis.
2. Kaip bus su tais abiturientais, kuriems dėl jų ar dėl artimųjų patvirtintų koronaviruso atvejų bus taikoma saviizoliacija? Kada jie galės pilnavertiškai laikyti brandos egzaminus?
3. Kaip bus organizuojamas mokytojų pakeičiamumas, jei prieš egzaminą dėl jų ar dėl artimųjų patvirtintų viruso atvejų bus taikoma saviizoliacija?
4. Kas priims atsakomybę, jei po brandos egzamino vienam iš abiturientų ar mokytojų bus patvirtintas COVID-19 atvejis? Juk tada į saviizoliaciją patektų visi, buvę tame egzamine, jų šeimos nariai. Kaip būtų užtikrinama tiems abiturientams egzaminų tolimesnė eiga?
5. Kaip bus užtikrintos higienos normos brandos egzaminų organizavimo vietose, kai egzaminai vyks karščiausiais vasaros mėnesiais? Juk dar galime prisiminti praeitos vasaros problemą, kai mokyklos susidūrė su kondicionavimo problemomis, nes daugelis mokyklų kondicionierių tiesiog neturi.
6. Kaip bus užtikrintas Lietuvos atsakingų institucijų tarpininkavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis, į kurias pretenduoja stoti ar jau preliminariai įstojo abiturientai, o brandos atestatą reikia pateikti jau liepos viduryje? Ar tai liks abituriento problema ir galimybė stoti tik po metų?
7. Kada bus pakeistas brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo aprašas, kuris nūdienos COVID–19 problematikoje neatitinka situacijos ir nėra įvardintos rizikos, susijusios su virusu?
8. Ir galiausiai, kodėl neįvertinus nuotolinio mokymosi kokybės, kuri daugeliu atvejų abejotina, ir nepaskelbus rezultatų viešai visiems? Gal vertėtų tai padaryti, vardan Lietuvos švietimo ateities, kad, jei pasikartotų tokios pandemijos, būtų gerai ir kokybiškai pasiruošta?
Juk tai paprasta – tiesiog reikia surengti mokinių, tėvų ir mokytojų visuotinę, o ne patogiai pasirinktą, apklausą, kuri atspindėtų tikrąją padėtį.
Neskirstykime abiturientų į kaimo, provincijos, miesto, licėjų ar ne, nes tai yra bendra švietimo sistema. Beje, labai blogai, jei iki šiol mūsų vaikai neturi vienodos galimybės gauti kokybiško išsilavinimo.
Tad nuoširdus palinkėjimas – pasirūpinkime vaikų ir mokytojų saugumu, sveikata. O dvejų metų mokomų dalykų vertinimo vidurkiai yra puiki alternatyva brandos egzaminų vertinimui. Galbūt tai būtų puikus startas tam, kad ateityje iš viso būtų atsisakyta brandos egzaminų kaip išlikusios atgyvenos, kurios jau seniai atsisakė progresyvios šalys. Kiekviena krizė gali būti gera proga puikioms reformoms.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų teigimu, mokinių ir mokytojų saugumu tikrai bus pasirūpinta.
„Egzaminų pradžios data – birželio 22 d. – numatyta tikintis, kad karantinas jau bus atšauktas, susirgimų nebeturėsime. Dėl to tokių griežtų priemonių abiturientams – temperatūros tikrinimo, greitųjų testų ir panašių priemonių, labai tikimės, neprireiks. Žinoma, mokinių ir mokytojų saugumu bus pasirūpinta.
Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, mokyklų administracijomis, savivaldybėmis užtikrinsime asmens higienai ir sveikatai tinkamą aplinką. Numatoma keisti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše apibrėžtus reikalavimus patalpoms, pvz., reikalavimas tarp stalų išlaikyti 1 metro atstumą būtų pakeistas į reikalavimą stalus statyti kas du metrus, vykdytojai ir kandidatai egzamino metu galėtų naudoti veido kaukes, vienkartines pirštines ir pan.
Svarstant įvairius egzaminų vykdymo scenarijus, buvo vertinamos kiekvieno sprendimo emocinės, teisinės, finansinės pasekmės. Šių metų abiturientai su mokyklos baigimo ir stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygomis buvo supažindinti prieš dvejus metus. Iš esmės keičiamos mokyklos baigimo ir stojimo į aukštąsias mokyklas procedūros lemtų teisines pretenzijas apie mokinių teisėtus lūkesčius – laikyti brandos egzaminus, kurių rezultatai naudojami ir stojimui į aukštąsias mokyklas. Atsižvelgta ir į tai, kad aukštosios mokyklos negalėtų per tokį trumpą laiką pasirengti stojamųjų egzaminų organizavimui.
Aukštosios mokyklos pasisakė už tai, jog priėmimas vyktų pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus, nes, LAMA BPO duomenimis, metinių pažymių ir brandos egzaminų įvertinimai dažnai nepatikimi, jų reikšmė mokyklose labai skiriasi.
Nuogąstaujama, jog darant atranką tik pagal metinius įvertinimus, galimai nukentėtų gabūs mokiniai, kurie gal neturi gerų metinių įvertinimų, tačiau gerai išlaiko valstybinius brandos egzaminus. Ypač dėl to, kad brandos egzaminai nėra laikomi iš paskutinių kelių 12 klasės mėnesių kurso, nes tai yra visos vidurinės programos kursas.
Dar vienas akcentas tas, kad yra anksčiau mokyklą baigusių mokinių, yra besirengiančių eksternų, jiems tuomet dingtų vieni pasirengimo metai.
Šiemet situacija neeilinė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio aukštosioms mokykloms. Dėl to ir kitose šalyse stojimas į aukštąsias mokyklas taip pat bus pakoreguotas, atsižvelgus į tą padėtį, kuri bus vasarą.
Nuolat renkame informaciją iš mokyklų, per nuotolines vaizdo konferencijas susitinkame su mokinių, mokytojų, mokyklų vadovų, savivaldybių atstovais. Jie pripažįsta, kad nuotolinis mokymas atnešė nemažai iššūkių, tačiau neabejoja, kad naujos mokymo formos suteikė ir daug privalumų ir kad kai kurios gali būti paliktos mokyklose ir tada, kai mokiniai ir mokytojais grįš į klases“, – sakė ŠMSM atstovai.