Skirtumas tik tas, kad kariuomenės darbuotojai dėl koronaviruso grėsmės aprūpinti pilnais kostiumais, dengiančiais nuo kojų iki galvos, akiniais, specialiomis kaukėmis ir pirštinėmis, kai tuo tarpu NVSC darbuotojai tenkinasi paprastais vienkartiniais chalatais, nedengiančiu nei galvos, nei kojų, be akinių tik su kauke ir pirštinėmis, nors ir šie darbuotojai turi glaudesnį ryšį su atvykusiais.
Keli keleiviai neturėjo būsto saviizoliacijai, todėl teiraujasi darbuotojų informacijos dėl savivaldybės skiriamo būsto.
Po valandos tikrai atkaklaus NVSC darbuotojų siekio gauti informaciją iš savivaldybės, jiems nurodytais kontaktais, visgi nuspręsta saviizoliacijos taisyklių sutikimo lape nurodyti ne konkretų adresą, o kad asmuo apsistos savivaldybės paskirtam būste, kadangi kito laido gale esantys nieko nepaaiškino.
Keleiviams pasirašius saviizoliacijos taisyklių lapą, NVSC darbuotojų darbas baigtas. Keleiviams nurodyta palaukti oro uoste iki susisieks atsakingi asmenys ir suteiks informaciją, ką daryti toliau.
Kitas punktas oro uoste – pasų patikra ir lagamino atsiėmimas. Vos atsiėmus lagaminus ir išėjus į atvykimo salę keleivius pasitinka darbuotojas reikalaudamas nedelsiant palikti oro uostą ir jo visai nedomina jokios priežastys.
Taigi, keleiviai, kurie ką tik pasirašė saviizoliacijos taisykles ir yra laikomi kaip potencialiai užsikrėtę, yra „išmetami“ iš oro uosto į lauko minusinę temperatūrą laukti kažkieno skambučio visiškoje nežinomybėje ir pasikliaunant jų sąžiningumu, kadangi keleivių nurodyta asmeninė informacija sutikimuose nėra sutikrinama su asmens dokumentais ir keleiviai paleidžiami kur kas sau. Pasitikint, kad jie tikrai sulauks skambučio ir jiems skirto transporto.
Keleiviai, po dar valandos ir begalės skambučių, sulaukia jiems skirto specialaus transporto. Transporto salonas puikiai izoliuotas nuo vairuotojo kabinos, pats vairuotojas taip pat aprūpintas pilna apsauga, kaip Lietuvos kariuomenė (nors oro uosto lauko aplinkoje transporto belaukiant, nei darbuotojai, nei aplinkui esantys asmenys apsaugoti nebuvo).
Keleiviai vežami nesuprasdami, kur jie tiksliai gabenami. Viskas labai miglota. Vairuotojas taip pat adreso neatskleidžia ir stengiasi neužmegzti kontakto. Atvežti keleiviai į jiems skirtą izoliacijos vietą yra paleidžiami lauke. Vairuotojas nurodo užeiti į vidų.
Tačiau atkeliavusius pasitinka užrakintos durys ir už jų esančios darbuotojos sutrikęs žvilgsnis – ji nebuvo informuota apie keleivių atvykimą. Dar keliolika minučių laukimo šaltyje su pro šalį praeinančiais miesto gyventojais...
Galų gale atvykusiuosius įsileidžia ir jiems paskiriami kambariai. Kur istorijos esmė? Kad atvykusiems nurodomos griežtos taisyklės, kurių reikės laikytis 14 dienų ir gresia atsakomybė jų nesilaikant, tačiau kelias valandas nuo grįžimo buvo nemažai pažeidimų vien dėl dezorganizacijos. Pasekmės gali būti itin skaudžios, ypač jei taip aklai pasitikima neatsakingais piliečiais.
***
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai portalui „Delfi“ paaiškino, kaip reiktų elgtis grįžusiems.
„Iš užsienio šalių atvykusiems rekomenduojame nesiblaškyti, o kreiptis į karantino metu Vilniuje pradėjusią veikti karštąją liniją 1664. Ten dirbantys savanoriai pateiks instrukcijas dėl izoliacijos ir karantino vietų. Informacijai sparčiai kintant, prašome visų kantrybės“, – rašoma komentare.