Dar daugiau, sveikatos apsaugos įstaigoms draudžiama savarankiškai spaudai pateikti duomenis apie naujai užsikrėtusius. Ką galima sakyti, o ko ne – sprendžia tik ministras. Tie, kurie prieštarauja Aurelijui Verygai, yra labai nemylimi ar net užčiaupiami.
Kažkur man virpa negera nuojauta, kad profesorius S. Čaplinskas greitu laiku gali būti, matomai, apkaltintas net ir valstybės išdavimu, nes jo nuomonė pastoviai nesutampa su gerbiamo ministro idėjomis.
Keista, kad tie medikai vis murma, kad visos aplinkinės šalys ženkliai daugiau testuoja dėl koronaviruso.
Įdomybės užsienyje
Kai kas išreiškia nuomonę, kad 2,5 mažiau gyventojų turinti Estija atlieka trigubai daugiau testų dėl koronaviruso tik dėl to, kad ten daugiau užsikrėtusių, o, galbūt, jie ir mažiau plauna rankas ar nori išnaudoti visus perteklinius testus, kol nepasibaigė jų galiojimo terminas.
Ir mums estai nėra pavyzdys, nes mes testus taupome ir ypač, kai jų neturime. Beje, ir kaukių bei respiratorių Lietuvai nereikėjo, kaip ir dezinfekcinio skysčio, nes užteko muilo. Tik tie gobšūs pramonininkai ilgai prievartavo ministrą, kol pagaliau gavo sutikimą gaminti tą smirdantį tirpalą.
Ir gal tada teisus A. Lukašenka, kuris teigia, kad geriausia priemonė nugalėti koronavirusą - visus ant traktorių ir į laukus žemės arti?
Aišku, kiekvienas gali turėti savo nuomonę, kaip ir kiekviena šalis taikyti savo kovos su koronavirusu modelį.
Man asmeniškai didesnį pasitikėjimą sukelia valstybės, kurios diegia griežto karantino taisykles, o siekdamos apsaugoti labiausiai koronaviruso pažeidžiamą amžiaus grupę (savo pensininkus), neleidžia jiems išeiti net iš savo namų ir absoliučiai visiems, nepriklausomai nuo jų amžiaus, be kaukių ar respiratorių draudžia įlipti į visuomeninį transportą.
Gal tai yra perteklinės priemonės? Manyčiau, kad tikrai – ne. Gera žinia, kad artimiausiu metu turėsime pakankamai apsaugos priemonių – pagelbės Kinija. Bet, vis dėlto, ką svarbiausia turėtume padaryti mes patys?
Imkimės patys
1. Maksimaliai apsaugokime gydytojus ir visus medikus, kurie tiesiogiai kontaktuoja su pacientais. Gydytojai Lietuvoje jau pradėjo užsikrėsti koronavirusu.
Medikai neturi pakankamai visų būtinų apsaugos priemonių (turiu omenyje ne tik poliklinikas, pirminės sveikatos priežiūros centrus, klinikas, kabinetus, bet ir ligonines).
Nesavalaikis koronaviruso nustatytmas priverčia uždaryti dalį ar net visą gydymo įstaigą. Todėl būtina medikus pastoviai (kas savaitę) testuoti dėl koronavirusinės infekcijos. Italijos pavyzdys parodė, jog net 20% gydytojų užsikrėtė COVID-19. Medicinos personalas – vienas iš pagrindinių šio viruso taikinių.
2. Maksimali pensininkų apsauga. Šioje amžiaus grupėje mirtingumas nuo koronaviruso siekia net15-20%. Būtina tuoj pat spręsti klausimą, kaip aprūpinti namuose izoliuotus pensininkus maistu bei kitomis būtiniausiomis priemonėmis.
Gal būt, organizuoti savanorių grupes, įtraukiant mokyklinio amžiaus jaunimą, nes jiems šiuo metu nereikia lankyti mokyklų.
3. Vaikų testavimas dėl koronaviruso. Šiuo metu atsiranda vis daugiau duomenų, kad vaikams koronavirusinė infekcija gali pasireikšti ne tik įprastais simptomais, bet ir pykinimu, vėmimu bei viduriavimu.
Išmatose randamas koronavirusas. Esant tokiems simptomams, vaikai turi būti tiriami dėl COVID-19.
4. Įsteigti valstybinę ekspertų komisiją, kurią sudarytų aukščiausios kvalifikacijos specialistai, galintys priimti optimalius mokslu pagrįstus sprendimus dėl kovos su koronavirusine infekcija.
Specialistai, kurių darbas padėtų
Mano nuomone, į komisiją turėtų būti įtraukti profesoriai S.Čaplinskas, V.Kasiulevičius, V.Usonis, A.Ambrozaitis. Tai žinomi specialistai, kurie turi ir didelę tarptautinę patirtį.
Koronavirusinės infekcijos periodo metu Sveikatos apsaugos ministerija jokių savarankiškų sprendimų dėl koronaviruso nepriima, o realizuoja tik komisijos sprendimus.
Italija, susidarius kritinei situacijai šalyje, pasikvietė ekspertų grupę iš Kinijos, kurioje sukauptas didžiulis patyrimas, kovojant su koronavirusine infekcija.
Ekspertai nurodė pakankamai daug klaidų, priimant Italijos vietinei valdžiai sprendimus kaip kovoti su koronavirusu. Lietuvoje klaidos buvo daromos nuo pat pirmųjų žingsnių.
Dėl minimalaus kiekio daromų tyrimų šiuo metu Lietuvoje, matomai, mes turime pakankamai didelį kiekį užsikrėtusių koronavirusu ir pakankamai nemažai jau persirgusių šios infekcijos lengva forma. Tikrų statistinių rezultatų mes niekuomet jau nesužinosime.
Kyla klausimas, ar jau laikas kviesti ekspertus iš Kinijos, nes savais mokslininkais, atrodo, kad ministerija nepasitiki.
Koronavirusas nenumaldomai plinta po visą pasaulį, toliau testuodamas sveikatos apsaugos sistemų pajėgumus bei politikų sugebėjimus priimti teisingus ir savalaikius sprendimus. Ar Lietuvos politikai išlaikys egzaminą?