Išvengti bemiegių naktų ir kankinančio savaitgalio, galimai, būtų buvę įmanoma, jeigu gydytojo odontologo praktika užsiimantis specialistas būtų mane priėmęs.
Situacija tokia, kad man odontologas rovė krūminį dantį savaitė viduryje. Rovimas buvo, mano supratimu, sudėtingas. Krūminis dantis augo kreivai, o šaknys nedėkingos, todėl odontologui teko šiek tiek pavargti, net kelis kartus nusikeikti procedūros metu.
Šaknis nulūžo, bet pagręžus apatinį žandikaulį šaknį ištraukė. Odontologas perspėjo, kad kelias dienas aš jį keiksiu, nes skausmą dar jausiu. Suprantu, nes manipuliacijų su žandikaulio kaulu atlikta buvo nemažai.
Specialistas nurodė, kad jeigu skausmą jausiu daugiau nei dvi dienas, vėl kreipčiausi vėl į jį. Taip pat apgailestaudamas paminėjo, kad priimti galės tik pirmadienį (po 5 dienų). Viską supratau, padėkojau už atliktą procedūrą, atsiprašiau, kad sunkumų sukėlė dantis.
O po procedūros skaudėjo labai. Kai baigėsi nejautra, skausmas atrodė nepakeliamas, o vaistai nuo skausmo nepadėjo. Nuvykau į šeimos gydytojo kabinetą, šeimos gydytoja nebuvo abejinga ir nurodė sesutėms, kad suleistų man vaistus nuo skausmo tiesiai į veną.
Suleidus vaistų po valandos pradėjo gerėti ir pasaulis pasidarė mielesnis. Taip kankinausi tas dvi paras, „sėdėdamas“ ant įvairiausiu vaistų, geriamus vaistus vartodamas kas 3 valandas, o injekcinius – du kartus per parą.
Prasidedant trečiai parai pradėjau nerimauti, kad visai negerėja. Skausmas priversdavo naktį bent du kartus atsikelti vaistų. Dienos metu – bjaurus maudimas, trukdantis ir dirbti, ir mąstyti. Supratau, kad savaitgalis nusimato laaaaabai ilgas ir skausmingas, laukiant pirmadienio, kol gydęs specialistas galės mane priimti.
Pradėjau nerimauti dėl vartojamų vaistų kiekio, manyti, kad tai – nenormalu, o tiek skausmą malšindamas pakenksiu kitiems organams. Todėl padariau genialią išvadą, kad reikėtų kreiptis į kitą įstaigą, kuri galėtų mane priimti, pažiūrėti, ar viskas gerai padaryta ir gal padėtų susitvarkyti su tuo nepakeliamu skausmu.
Susiradau viena iš populiaresnių įstaigų ir paskambinau. Atsiliepė registratorė, nupasakojau situaciją apie skausmą. Supratau, kad šalia sėdėjo ir gydytoja odontologė, ir girdėjo mano kreipimąsi. Ji arogantiškai registratorei pasakė, kad kitų specialistų darbo ji netvarkys ir neapsiims, liepė registratorei, kad man pasakytų, jog kreipčiausi, ten kur ir gydžiausi.
Registratorei pasakiau, kad kreiptis ten, kur gydžiausi, šiuo metu nėra galimybės, kad specialistas dar po procedūros man pasakė galėsiantis priimti tik pirmadienį. Net sumelavau, kad specialistas iš kito miesto ir man važiuoti pas jį būtų labai toli, todėl prašiau pagalbos dabar – jų.
Bet gydytoja tik pakartojo, kad svetimais darbais neužsiims. Neieškodamas teisybės, nes mieste yra ir daugiau odontologų, palinkėjau geros dienos ir baigėme pokalbį. Paskambinau į kitą įstaigą, ten kalbėjo maloniau, bet taip pat maloniai mane pasiuntė kitur...
Gydytojas odontologas yra daktaras, vadovaujasi odontologo ir medicinos normomis. Jis privalo suteikti pacientui pagalbą. Tikiu, kad dėl nesuteiktos pagalbos esu priverstas ilgiau kęsti skausmą, vartoti milžinišką kiekį nuskausminamųjų, taip dar labiau kenkdamas sau.
Prisiminiau vieną bylą, kurioje pacientė laimėjo padavusi į teismą gydytoją (ne odontologą), kuris atsisakė priimti, kai iki darbo pabaigos buvo likusios 5 minutės, o dėl konsultacijos būtų tekę baigti darbą jau po darbo valandų.
Dėl to kyla klausimas. Ar odontologai yra kitokie gydytojai, ar jie turi teisę nepriimti paciento, kuris kreipėsi darbo laiku, prašydamas pagalbos esant dideliam skausmui?
Bemiegę naktį turėjau laiko pasiskaityti ir tokios teisės nemačiau nei odontologo medicinos normose, nei odontologų etikos kodekse.
***
Lietuvos odontologų rūmų viešųjų ryšių atstovė Justina Šlimienė patvirtino, kad pacientui kreipusis gydytojai turėjo jį priimti.
„Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos paskelbti teisiniai aktai skausmą kaip sveikatos sutrikimo požymį įtraukė į skubiosios medicinos pagalbos kategorijų sąrašus. Antrajai kategorijai priskirtas nepakeliamas skausmas, vertinamas 9–10 balų intensyvumu pagal skausmo vizualios analogijos skalę.
3-ajai kategorijai priskiriamas stiprus skausmas, vertinamas 6–8 balais. Nepakeliamo skausmo atveju paciento būklės vertinimas ir gydymas turi būti pradėtas ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į gydymo įstaigą, stipraus skausmo metu – per 30 min.
Reikalavimai teikiant skausmo būtinąją pagalbą: ją turi teikti pirmasis gydytojas; greitas ir tikslus skausmo vertinimas, adekvatus skausmo malšinimas, skausmą sukėlusios priežasties diagnostika, skausmo pakartotinis vertinimas, skausmo gydymo kontrolė 24 val., diagnostika ir gydymas pagal profilį, skausmo vertinimo ir gydymo tęstinumas.
Taigi, gydytojas odontologas skambinusį pacientą turėjo nedelsiant priimti ir bet kokiu atveju suteikti skubiąją medicininę pagalbą. Keista, kad pacientas papildomai nesikreipė į jį jau gydžiusį gydytoją odontologą – gal visgi jis, sužinojęs kokie yra skausmai ir kančia pacientui, būtų priėmęs ir ne pirmadienį“, – sakė J. Šlimienė.