Darbo pradžioje jauno mokytojo atlygis už 18 savaitinių pamokų buvo 120 rublių „ant popieriaus“. Toks pats buvo ir etatinis gydytojo, ir inžinieriaus atlyginimas. Į rankas gaudavai apie 110 rublių. Kas penkerius metus pridėdavo po 10 rublių. Sulaukus 25 metų jau nebedidindavo atlyginimo, tuomet gaudavai 170 „ant popieriaus“.
Tačiau jei buvo galimybė turėti daugiau pamokų, gaudavai daugiau. Daugelis vesdavo po 21-27 pamokas. Man tada buvo keista, kad vyresni mokytojai nuolat skųsdavosi pinigų stygiumi. Dejuodavo, kad išėjus į pensiją laukia skurdas. O pensija buvo 90-132 rubliai. Daugeliui susidarydavo apie 120 rublių. Kartais nuoširdžiai paklausdavau kaip jie įsivaizduoja jauno žmogaus gyvenimą. Atsakymo į tokį įžūlų klausimą nesulaukdavau.
Pervargę ir be nuovokos
Nedirbu jau treti metai. Dirbau kaimo mokykloje. Likus iki pensijos metams, pasirinkau bedarbystę. Pasirinkimą motyvavau tuo, kad iš atlyginimo atėmus automobilio eksploataciją ir degalų sąnaudas, pajamos pasirodė mažesnės už bedarbio pašalpą.
O turėjau etatą. Kur kanceliarinės išlaidos, be kurių negali vesti pamokų, rengti patikrinimų...
Mačiau laiškus, kad kiti sako, mokytojai turėtų gauti nuo (!) 2000 į rankas. Legendos apie 2000 eurų mokytojams į rankas, manau, šakėmis ant vandens surašytos. Gal kažkas ir gauna apie 900 eurų, gal 1000. Kažkokių išimčių gal dar yra.
Bet kiek teko šnekėti, mokytojai daugiausia gauna apie 600-700 eurų. Kalbu apie pinigus „į rankas“. Ar tai – pakankamas atlygis? Manau, kad mokytojas turėtų gauti vidutinį šalies atlyginimą. Apie 2008 metus panašiai ir buvo. Bet svarbiausia yra sutvarkyti mokytojų realius darbo krūvius ir sąlygas.
Juokingai paskirstyti krūviai
Dabar etatas padarytas taip: 24 kontaktinės pamokos ir 12 pamokų pasirengimui. Po pusę valandos pasiruošti pamokai? Juokinga. Per pusvalandį gal pasiruoši, jei yra mokytojo knyga, užduočių sąsiuvinis, užduočių sąsiuviniai gabiems, mažiau gabiems ir nereikia tikrinti mokinių darbų.
Va, tiesiog pasikartoji medžiagą, susidedi akcentus, nukopijuoji reikiamus lapus. Ir tai gali neišsitekti, jei dirbi vyresnėse klasėse.
Apie kūrybingumą jau čia mažiausiai gali galvoti. Vienai pamokai reikia ruoštis valandą. Taigi, arba per pusvalandį mokytojai nesiruošia normaliai, arba yra pervargę ir be nuovokos.
Kur eina vidutiniokai?
Kai mokytojai reikalauja atlyginimų apie 2000 eurų į rankas, tikriausiai nė vienas nepagalvoja kiek uždirba inžinieriai. Tai irgi žmonės, dirbantys atsakingą darbą. Įdomu ką darytų gydytojai, mokytojai, valstybinių įstaigų klerkai, jei sustotų elektros, šilumos, vandens tiekimas?
Net nesusimąstome, kad biudžetininkai atlyginimus gauna, o gamybininkai užsidirba sau atlyginimus. Būtent tie, kurie pagamina konkretų produktą, kažkodėl vis dar nestreikuoja. Ar nekeista?
Kartais pasirodo informacija, kokius valstybinių egzaminų rezultatus gavę jaunuoliai renkasi mokytojo profesiją. Graudu darosi, kad į mokyklas neina ne tik gabiausi – neina ir gana gabūs. Tie patys vidutiniokai tampa ir mokyklų vadovais.
Akivaizdu vien iš streikuojančių
Gabiausi seniai nebeina į mokyklas. Jie jau prieš pusę amžiaus rinkosi teisininko, gydytojo, ekonomisto, inžinieriaus studijas. Ar jums atrodo, kad buvęs silpnokas mokinukas turi gauti solidų atlyginimą iš valstybės biudžeto?
Silpnų mokinukų požymių galima matyti kai streikuojantys mokytojai pasisako TV eteryje. Kažkaip reikalavimai akcentuojami į atlyginimo dydį, o ne į darbo sąlygas. Į darbo sąlygas, kurios garantuotų kokybišką mokytojo darbą.
Kaip tu pasieksi kokybę, jei grobsi bet kokį darbą, kad tik gautum pinigą? Vien atlyginimas nieko nepakeis. Ir tie gabesnieji mokinukai nesirenka mokytojo profesijos ne dėl mažų atlyginimų. Ne tokie jie jau ir maži. Darbas neaprėpiamas.