Savaitgalį pasirodęs merginos laiškas „900 eurų uždirbantis vaikinas nepatenkina mylimosios poreikių: už tiek – ne gyvenimas“ susilaukė beveik 900 komentarų.
Kai kurie skaitytojai svarstė, kad reikėtų rasti kompromisą, keli pritarė laiško autorei ir kalbėjo apie vyrų uždarbio svarbą. Vis dėlto daugiausia komentatorių nesutiko, kad vyras turėtų išlaikyti šeimą ir gėdino pasakojimo autorę dėl senamadiško požiūrio.
Užuojauta vyrui...
Vienas komentatorius savo šeimą nurodė kaip pavyzdį. Jeigu reikia – pataupo abu.
„Užuojauta autorės vyrui. O tau, mieloji, patarčiau eit ir savaitgaliais padirbėt. Jei tu kažko nori, tai tu ir siek to, o ne melžk vyrą dėl savo norų.
Mano šeimoje abu dirbam. Jeigu mano žmonai kažko reikia, ji pati ir užsidirba, pasitaupo. O jei man kažko – aš pasitaupau. Jei abu kažko norim, pasispaudžiam kelis mėnesius ir abu pasitaupom...
O dabar taip atrodo, kad tu čia nori pati keliaut, o dėl savo norų dar gręži vyrą. Gal laikas savo norams pačiai ir užsidirbti?“ – klausė vyras.
Jam pritarė ir vardu Neringa pasirašiusi komentatorė.
„O aš siūlau atsikratyti tokios siurbėlės. Be viso kito dar ir neišsilavinusios, bet turinčios didelių norų. Tegu eina dirbti vakarais ir savaitgaliais – kažin, ar po to norės lakstyti po pramogas. Galų gale, yra daug normalių, išsilavinusių ir supratingų merginų... Bėk, kol nevėlu, nes bus tik blogiau“, – autorės vaikinui linkėjo Neringa.
Kam užtenka 900 eurų
Prieštaringą nuomonę išsakė skaitytoja Audronė. Jos pasisakymas sulaukė audringų reakcijų ir daugiau kaip 100 liūdnų, piktų ir juokingų reakcijos veidelių pažymėjimų.
„Siūlau susirasti normalų, perspektyvų vyrą, o ne su nevykėliu sieti ateitį... Ne su tokiu, kuris nesugeba normaliai uždirbti, žlugęs jis, jei tik 1000 vertas per mėnesį...“ – rašė ji.
Ją, skaitytojams stebintis, palaikė ir kita komentatorė.
„Už 900 eurų Vilniuje tikrai ne gyvenimas, o jei dar vaikų turėtumėt? Aš, moteris, tiek uždirbu. Vyras – 2,5 karto daugiau. Turim 2 vaikus ir tikrai nekeliaujam du kartus per metus, taupom ir tai vienai kelionei.
Merginos noras absoliučiai normalus. Vaikinas, matosi, kelmas, tai žinok, ir neišjudinsi. O jei išjudinsi, bus baisiai nelaimingas. Neskubėk...
Kas čia komentuoja apie meiles ar kad 900 eurų yra normalu, tai nežinau... Pašalpiniams, kurie susiveikia įdomias pažymas, gal ir normalu. Jauniems, gyvenimą pradedantiems, irgi normalu. Bet nenormalu yra nenorėti daugiau, čia – ankstyvasis apkerpėjimas...“ – rašė moteris.
Vienišas, bet neišnaudojamas
Priešingai išsisakė skaitytojas Mantas. Jis papasakojo, kodėl yra vienišas, ir tai – pasirodo, lygybės klausimas.
„Aš uždirbu į rankas 1600 eurų, moku būsto paskolą, moku mokesčius ir t.t. Man – 36 metai. Esu vienas dėl paprasto dalyko.
Buvo merginų ir yra jų. Bet daug ko nori ir suka uodegą. Tą pamatęs aš dažniausiai pasakau: „Žiūrėk, aš turiu butą, moku paskolą, tad aš ją ir mokėsiu. Žiemą mokėsiu už šildymą, o tu mokėsi už komunalines paslaugas ir kitas paslaugas bei rūpinsiesi maistu.
Kelionės bus per pusę, pvz., jei norėsi savaitgaliui prie jūros kartu, tai už benziną mokėsi į vieną pusę tu, į kitą – aš. Už viešbutį mokės vienas, o kavinėse – kitas. Jei kelionės bus į užsienį, tai irgi skaičiuosime per pusę.“
Nė viena mergina nesutinka su tokiomis sąlygomis. Tai dabar paaiškinkite, kodėl aš turiu išlaikyti sveiką, dirbančią moterį?
Kodėl aš turėčiau mokėti už savo bustą, visus mokesčius, mokėti ir už maistą, keliones, o ji su savo alga darytų ką nori?
Sako, juk aš daugiau uždirbu. Bet pala, sakydavau, kas tau neleidžia daugiau uždirbti? Eik ir dirbk, kad ir po du darbus.
Taip, sako, liksiu senas bernas, bet mano nuomone geriau likti senu bernu nei būti išnaudojamam. Geriau aš pats vienas išskrisiu atostogų kur nors ir man dar pinigų liks negu nešiu visą gyvenimą naštą ir dar kažkas aiškins, kaip gyventi.
Ne XX amžius ir teisės visų lygios. Tad jei nori kartu gyventi, mokame visas išlaidas per pusę. Jei netinka – viso gero“, – nukirto vyras.
Svarbiausia – atvirumas
Diskusiją apibendrino ir tiesiog atvirai pasikalbėti su savo vaikinu pasiūlė skaitytoja, pasivadinusi Patarimas merginai.
„Kai prieš 30 metų apsisprendžiau visgi pradėti rimtus santykius su dabartiniu vyru, greta to, kad jis man krito į akį ir buvo atidus bei geras vaikinas, pasvarsčiau ir finansinę pusę.
Nors tuo metu jis buvo plikas basas antro kurso studentas, bet jau tada naktimis programavo, gerai programavo ir jam tai patiko. O programuotojai gerai uždirbdavo, todėl patikėjau, kad ateityje finansai susitvarkys.
Po kelių metų bendravimo jis man atvirai liepė ieškotis geriau apmokamo darbo ir pats mane pasiūlė į porą vietų.
Kai aš išsakiau, kad mano šeimos vizija yra pusė etato mėgstamo darbo (tada jau dirbau asistente mokslinių tyrimų institute) ir laikas sau bei šeimai, kas tuo metu su jo jau uždirbamais pinigais buvo finansiškai visai įmanoma, jis išsakė savo.
Pasirodo prasidėdamas su manimi jis irgi pasvarstė, kad esu pakankamai protinga, išsilavinusi ir sugebėsiu užsidirbti. Nes jis turi įgimtų sveikatos bėdų, kurios gali ir 35-erių metų išlįsti insultais ar infarktais, taip kad neaišku, ar neliksiu viena su vaikais, ar dar blogiau – vaikais ir neįgaliu vyru.
Tada ir pasiūlė man pagalvoti, tinka jis man ar ne, o jei tinka – susitarti, kaip mes kartu gyvensim. Todėl patarimas merginai – pasikalbėk atvirai su vaikinu, ko nori tu, ko nori jis.
Šeima prasideda tada, kai dviejų asmenų šeimos vizijos suderinamos į vieną bendrą šeimos viziją ir abu įsipareigoja stengtis dėl jos įgyvendinimo. Manipuliuodama vaikinu ir stengdamasi priversti jį gyventi pagal savo vienos viziją, šeimos nesukursi“, – patarė komentatorė.
Daugelis pritarė jai teigdami, kad svarbiausia rasti to paties norintį partnerį ir kalbėtis apie savo poreikius.