Papasakosiu plačiau. 2019 m. gruodžio 21 dieną parduotuvėje bandydamas atsiskaityti už kalėdines dovanas šeimai gavau įspėjimą, kad sąskaitoje trūksta pinigų. Tai nustebino, tad iškart pasitikrinau sąskaitą.

Pamačiau, kad kompanija „SPARK“ sau nuskaitė 300 eurų. Kadangi ji po kiekvienos kelionės visada atsiunčia elektroninį laišką, iškart įsijungiau pasitikrinti el. paštą. Jame radau pretenziją, kad man pasinaudojus automobiliu jis buvo apgadintas.

Pretenzijoje nebuvo nurodyta, koks tikslus apgadinimas padarytas, o iki šiol man niekas ir nėra tiksliai pasakęs, koks jis. Tebuvo prisegtos nuotraukos ir, kaip suprantu, iš jų turėčiau nustatyti, kuo esu kaltinamas (reiškia, „SPARK“ net nesiteikė raštu aprašyti, koks nuostolis buvo padarytas).

Nuotraukose, gerai įsižiūrėjus, ant priekinio bamperio matomas nedidelis įbrėžimas. Tai tikriausiai dėl jo esu kaltinamas?..

Kategoriškai ir atsakingai pareiškiu, kad automobilio neapgadinau. Prieš pradėdamas juo naudotis, kaip ir priklauso, apėjau ir patikrinau.

Kaip matoma nuotraukose, automobilis yra labai purvinas ir tokio įbrėžimo pastebėti žiemos rytą praktiškai neįmanoma (nebent įmonė nori, kad visi klientai prieš įsėsdami gaištų savo laiką ir su padidinamu stiklu bei žibintuvėliu ant kelių šliaužiotų aplink automobilį).

„SPARK“ teigia, kad aš apgadinau automobilį, tačiau kur yra įrodymas, kad jie man pateikė tvarkingą automobilį?

Parašiau jiems 3 el. laiškus. Atsakymas buvo trumpas: po mano pasinaudojimo automobilis buvo apgadintas, o prieš man pasinaudojant automobiliu „duomenų apie jo apgadinimą neturi“. Taigi, man reikia suprasti, kad jų pinigų pasisavinimo įrodymas yra duomenų apie ankstesnį automobilio apgadinimą neturėjimas?

Mano Kalėdos buvo vienareikšmiškai sugadintos.

***

„Delfi“ kreipėsi į SPARK dėl komentaro, tačiau bendrovės atstovas teigė, jog SPARK nuo komentaro susilaiko ir jo nepateiks.

Advokatų kontoros „Jankauskas ir partneriai“ atstovai pakomentavo situaciją iš teisinio požiūrio taško. Pasak teisininkų, nuomotojas turi pirmiausia įrodyti, kad dėl padarytos žalos kaltas nuomininkas.

„Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės.
CK 6.519 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinama nuomininko atsakomybė už išsinuomotai transporto priemonei padarytą žalą.

Vis tik, svarbu tai, kad minėtame straipsnyje numatyta nuomininko atsakomybė taikoma tuo atveju, kai nuomotojas įrodo, kad transporto priemonė buvo sugadinta būtent dėl aplinkybių, už kurias atsako nuomininkas.

Taigi, nustačius transporto priemonei padarytą žalą, nuomininkas turi pareigą nuomotojui atlyginti patirtus nuostolius, tačiau, visų pirma, nuomotojas turi įrodyti, kad dėl transporto priemonei padarytos žalos yra kaltas būtent nuomininkas.

Tokiais atvejais dažniausiai nuomininko kaltę bandoma įrodinėti vaizdine medžiaga. Tačiau svarbu tai, kad jai yra keliami tam tikri reikalavimai, tai yra, iš jos turi būti galima identifikuoti transporto priemonę, konstatuoti galimai būtent nuomininko transporto priemonei padarytą žalą bei nustatyti pačios vaizdinės medžiagos padarymo datą.

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, turi būti objektyviai įvertinama ar nuomotojo pateikta vaizdinė medžiaga, kuria yra grindžiama transporto priemonei padaryta žala, įrodo būtent nuomininko kaltę.

Šiuo atveju, pažymėtina tai, kad asmeniui išsinuomojus transporto priemonę savo asmeniniais (vartojimo) tikslais, tarp jo ir nuomotojo susiklosto vartojimo sutartiniai teisiniai santykiai.

Taigi, svarbu nepamiršti, kad tokiu atveju, nuomininkas, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, visų pirma, turi teisę raštu kreiptis į paslaugos teikėją, šiuo atveju nuomotoją, ir nurodyti savo reikalavimą, pavyzdžiui, grąžinti nepagrįstai nuskaičiuotus pinigus.

Atsižvelgdamas į tai, paslaugos teikėjas neatlygintinai išnagrinėjęs nuomininko kreipimąsi ir nesutikdamas su jo reikalavimais, privalės ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo kreipimosi gavimo dienos, pateikti jam išsamų motyvuotą rašytinį bei dokumentais pagrįstą atsakymą.

Gavęs paslaugų teikėjo atsakymą ir su juo nesutikdamas, nuomininkas įgyja teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, o nesutikdamas ir su tarybos priimtu nutarimu, teisę kreiptis į teismą.

Žinoma, prie kreipimosi į paslaugų teikėją, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar teismą, svarbu pridėti ir jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Todėl, visais atvejais, tiek prieš sudarant transporto priemonės nuomos sutartį, tiek jai pasibaigus, rekomenduotina įdėmiai apžiūrėti transporto priemonę ir nuotraukomis ar vaizdo įrašais užfiksuoti jos būklę“, – paaiškino „Jankauskas ir partneriai“ atstovai.