Aš, bandydamas diskutuoti su tokia keista ir, mano galva, keista mintimi, pasakiau, kad tai yra visiškai priešinga teisybei. Paaiškinau, kad Kauno „Žalgiris“ kyla kiekvienais metais vis aukščiau, didina Lietuvos žinomumą, o Vilniaus „Rytas“ irgi atstovauja Lietuvą savo neblogais pasiekimais. Apie Jona Valančiūną, Sabonį ir kitus gerus žaidėjus nepradėjau net kalbėti, nes buvau apšauktas, kad negalima „ginčytis“ bei, jos nuomone, „aiškinti“ mokytojai kas yra gerai, kas ne.
Ji paminėjo, kad mano išvardinti faktai nėra net arti tiesos. Tada pradėjau kalbėti su šypsena veide, nes yra labai juokinga, kai kai kurie mokytojai nemoka nei diskutuoti, nei išklausyti mokinių nuomonės, kuri nesutampa su jų pačių. Pamokos gale, kai ėjome iš klasės, man darkart paklausus, kodėl jūs taip su vaikais/mokiniais kalbate, buvo surėkta „EIK TU Š**T!“. Taip garsiai ir negražiai kalbančios mokytojos anksčiau nebuvau sutikęs.
Po pertraukos buvau sutiktas piktu žvilgsniu ir pakeltu balso tonu. Kai atėjome į antrą pamoką pas ją, ji pasakė, kad „kai kurių mokiniu sąsiuvinius surinksiu“. Aš, norėdamas klasei praskaidrint nuotaiką, pasakiau: „verčiu į lietuvių kalbą, kad jūsų sąsiuviniai saugūs, nes paims mano“, o ji atsikirto „čia tik vienas kvailas žmogus, visi kiti mokosi “. Gavau pastabą, vienetą į dienyną, skambutį tėvams ir, kaip suprantama, „visam gyvenimui rūstybę“.
Ir viskas tik dėl diskusijos, kurioje mokytoja negalėjo manęs „nugalėti“ savo faktais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!