Pastarąsias savaites Everesto kalno viršūnę pasiekė kelių eismo ženklų – žalių rodyklių į dešinę nuėmimas. Smagu yra matyti, kad kai kurie darbdaviai sugeba pasipelnyti iš to tiesiog lygioje vietoje. Kiek Lietuvai, t. y. mums kainavo ženklų nuėmimas? Manau, atsakymas suprantamas – daug, nes Lietuvoje nieko pigaus nėra ir negali būti. Kitas klausimas: kiek kainuos uždėti juos atgal? O gal jau kai kurie bus nebetinkami ir reikės pirkti naujus? Pasak žmonių, žalių rodyklių nuėmimas Vilniuje kainavo apie 100 tūkst. eurų ir padalinus šią sumą iš ženklų skaičiaus, vieno ženklo nuėmimas kainavo apie 800 eurų. Kur tai matyta? Tik Lietuvoje...
Tačiau dabar ne apie tai, o apie studentų įtraukimą į Lietuvos kariuomenės šauktinių sąrašus. NET senesniais laikais, kai vykdavo itin rimtos kovos ar karai, studentai, ar mokiniai nebūdavo įtraukiami į karo prievolę. Tačiau XXI amžiuje, kai tikrai tokio pavojaus nėra, sugalvojo vyriausybė įtraukti studentus į karo prievolininkų sąrašus ir vienaip ar kitaip paveikti jų ateitį. Aišku, kalbu ne apie visus. Nekalbu apie tuos, kurie baigę mokyklą ir įstoję į aukštąsias mokyklas siekia ne studijavimo, o studentavimo. Kaip turėtų atrodyti studento gyvenimas? Laikinai sustabdyti studijas, nors studentas ilgai svajojo apie šias studijas ir išsvajotą darbą? Ar neturėti nė vieno savaitgalio ištisus trejus metus? Vis dar kalbu apie studijuojančius ir siekiančius aukštų rezultatų studentus.
Aš asmeniškai esu veterinarijos studijų studentas. Sakysite, kad veterinarija, tai ne humanistinė medicina, todėl veterinarijos studentas turėtų laiko vykti į karo pratybas? KLYSTATE. Esu tas studentas, kuris kiekvieną darbo dieną po studijų bei kiekvieną savaitgalį nuolatos mokosi ir neturi laiko netgi savo artimiesiems, galu gale, hobiui ar laisvalaikiui. O dabar, priėmus tokią tvarką, įsivaizduojate (kalbu apie savaitgalinius tarnavimus) nekis jo mokymosi rezultatai? Kis, ir manau stipriai. Patys žinome, jog nuo studijų metai yra labai svarbūs, kurie nulemia piliečio tolimesnį gyvenimą.
Kitas aspektas – tarnavimas po studijų. Kaip šis pasirinkimas atrodo? Išmintingai ir protingai? Nekalbu apie tuos žmones, kurių specialybė tikrai nereikalauja daug išminties ir žinių, o kalbu iš savo pusės – apie medicinos studentus. Kaip įsivaizduojate, baigę studijas ir metus nedirbdami mes ką nors kokybiškai prisiminsime? Tai ne dviračiu važiuoti. Mokydamiesi 6 ar 10 metų, aukoję tiek daug pastangų, nes mokymosi medžiagos yra itin daug ir sudėtingos, norėdami būti gerais savo srities specialistais mes norėsime eiti į karo prievolę ir tarnauti 9 mėnesius? Tikrai ne. Ne tam aukojame itin daug laiko studijoms, kad vėliau to nenaudotume ir užmirštume.
Išsakiau tik savo nuomonę, tačiau būtų įdomu sužinoti, ką galvoja apie šią situaciją tie žmonės, kurie SĖDI aukščiau.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
***
Komentuoja Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė
Studentų įtraukimas į šaukiamųjų sąrašus yra politinis klausimas ir priimtas Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu.
Patekę į šauktinių sąrašą, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – NPPKT), arba nenutraukus studijų pasirinkti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (3 metus) ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus) ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Nepasirinkus nei vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas bus pratęsiamas iki jiems sukaks 26-eri metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus. Jeigu jie nepateks, tai daugiau nebus traukiami į šaukiamųjų sąrašus. Jeigu pateks, turės vykdyti šaukimo procedūras.