Lietuvos visuomenę nupirko verslininkai su jiems naudinga ir savanaudiška nauda. Tai, kas įvyko, yra visos Lietuvos verslo kultūra – savanaudiškas pelno siekimas. Tarša gamtai netinkamas reiškinys normalioje visuomenėje. Ar tarša gamtai svarbiau už pigaus alkoholio prieinamumą, rūkalų prieinamumą ir šiems produktams taikomus mažus akcizus? Ar miesto centruose statant didžiulius prekybos centrus ir daugiabučius be jokios architektūrinės ar urbanistinės minties yra tinkamas ir neteršiantis mūsų visuomenės reiškinys? Stovėjimų aikštelių įrengimas miestų centruose, kas užtikriną verslininkams pelną, yra toks pat ir dar taršesnis už neišvalytų nuotekų patekimą į vandens telkinius.
Sąmoningumas gamtos atžvilgiu, atrodytų, lyg ir augtų, kai visiems svarbu tapo leidžiamų neišvalytų nuotekų tema, bet šioje vietoje lieka tik klausimai. Ar tai verslo su verslu kovos dėl įtakos zonų? Dabartinę situaciją staiga pradėjo vertinti politikai ir kiti savivaldos nariai, tokia situacija lieka paradoksali. Juk šie asmenys ir atstovauja visuomenės interesus, jiems pasiekiami įrankiai užtikrinti besivystančios visuomenės augimą, jie pastebi kada verslo ar kitos organizacijos peržengia ribas ir lieka tik prie savanaudiškų paskatų. Taip, dabar politikai ir visi biurokratai ginsis ir puls verslą, kaip galėjo taip atsitikti. Juk politikai ir biurokratai užtikrina kartu su verslu visuomenės žaidimo taisykles. Šiuo atveju matome, kad jau kuris laikas liko žaidimo aikštėje tik verslas ir verslininkai su savo savanaudiškomis paskatomis siekti pelno, ir maskuojami įvairiais mažmožiais tokie siekiai.
Lietuvos visuomenė be visuomeninėms reikmėms skirtų erdvių. Galėjome jau nebespręsti švietimo ir medicinos srities problemų, jeigu politikai ir biurokratai dar turėtų savo pusėje persvarą surinkti tinkamą kiekį mokesčių užtikrinant šių sričių augimą. Dabartinė situacija rodo, kad jau nebelieka ir politikų bei biurokratų be persvaros, kurie bent minimaliai atstovautų visuomenės interesą, o lieka verslininkai, tampantys politikais ir biurokratais. Politikai neturi pozicijos užtikrinti tinkamus mokesčius verslui, kad švietimas ir medicina augtų kaip besivystančioje visuomenėje. Verslininkų savanaudiškumas siekti bet kokia kaina pelno, nupirko viską, net mūsų augimą visuomenėje, palikdami mus gyventi verslas prieš verslą aplinkoje.
Ar mes dar kuriame Lietuvos visuomenės ateitį, ar tik būname ten, kur verslo savanaudiški poreikiai didinti pelną veda? Turime laukti, kol visi patenkins savo poreikius ir tuomet galėsime augti kaip socialiai atsakinga Lietuvos visuomenė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!