Suprantama, kad pradėjome vėlai ir dar yra kur stiebtis. Reikia rūpintis ilgalaikėmis perspektyvomis ir užtikrinti, kad Lietuvos ateitį formuojantys mokytojai ir dėstytojai, žmonių sveikata besirūpinantys daktarai ir slaugytojos gautų solidų uždarbį.
Žinoma, viskam reikia pinigų ir vėl kalbama apie didesnius ar naujus mokesčius. Viskas būtų gerai – aš asmeniškai tikrai nesu prieš mokesčių mokėjimą, manau, kad tai yra labai svarbu, tačiau kas labiausiai kliūna viską stebint iš šalies, tai jų panaudojimo efektyvumas.
Gyvenu Liuksemburge ir matau, kaip naudojami mano mokesčiai tiesiant kelius, įrenginėjant parkus ar teikiant man medicinos paslaugas, todėl ir moku juos su džiaugsmu. Stebint, kokie projektai Lietuvoje vystomi už kokias kainas, man darosi siaubingai pikta. Prisistatėme apžvalgos bokštų be kelių link jų, puolėme statyti baseinus ir pjauti gražias senas liepas miestų centruose, jas keisdami menkaverčiais medeliais. Tuo tarpu žmonės darda nelopomomis gatvėmis, gaisrininkai neturi normalių apsaugos priemonių, o mokytojai ir gydytojai verčiami dirbti „iš pašaukimo“. ES pinigai, skirti planingai gerinti Lietuvos gyventojų sąlygas, taškomi padrikiems pseudoprojektams, kurių tikslas, kad tik nė vienas euras neliktų neįsisavintas, o jau koks realus to projekto poveikis lieka niekam neaišku. Šviežiausias to pavyzdys – Vilniaus stadionas.
Iš pirmo žvilgsnio – tikrai reikia Lietuvai gėdos nedarančio stadiono, kur galėtų vykti ne tik sporto, bet ir kultūriniai renginiai. Tačiau šiandien perskaitęs kokia bus galutinė jo kaina – panorau vykti į Vilnių ir po kibirą ledinio vandens ant kiekvieno tarybos nario išpilti, kad šiek tiek atsikvošėtų iš Kafkos sapno. Liuksemburgas stato labai panašaus dydžio stadioną (jau baigia pastatyti) ir jo kaina sieks apie 65 milijonus eurų, įskaitant tam tikrus statinius šalia, teritorijos sutvarkymą, viaduką kelių pertvarkymą. Net ir čia tai kelia tam tikrų diskusijų, kad šiai valstybei per brangu. Kaip gali Vilniaus stadionas kainuoti 156 milijonus aš niekaip negaliu suprasti.
Dėl konteksto paminėsiu, kad Liuksemburge minimali alga yra didesnė nei 2 tūkst. eurų per mėnesį, statybos specialistai, be abejo, uždirba daugiau. Manau, kad retas Vilniaus stadioną statysiantis darbininkas drįstų apie tokią algą ir pasvajoti. Tai panašu, kad triskart pigiau statydami, triskart didesnes algas mokėdami Liuksemburgo statytojai dar sugeba ir pelno pakankamai gauti. Gauti jo tiek, kad statybų aikštelėse nesimato nė vieno senesnio nei 5 metai sunkvežimio, kad kiekvienas išvažiuojantis nuplaunamas, jog purvo po gatves nedrabstytų ir t. t. ( bet čia jau kita istorija).
Kaip tokie lietuviški sprendimai gali būti tvirtinami – aš negaliu suvokti. Kokie „profesionalai“ organizuoja konkursus ir kelia reikalavimus, kokie dar didesni „profesionalai“ tuos reikalavimus tvirtina irgi sunku suvokti. Nors manoma, kad Liuksemburge viskas labai brangu (paklauskite bet kurio čia viešinčio ar dirbančio vokiečio) – mes Lietuvoje sumokėję liuksemburgietišką stadiono kainą sutaupytume vos ne 100 milijonų eurų. Ar neatrodo neįtikėtina? Kiek už tą sumą galima pastatyti taip siaubingai reikalingų darželių, ar kiek laiko būtų galima mokėti padorias algas pervargusioms ligoninių slaugytojams?
Tokie „viešieji pirkimai“ žemina Lietuvos žmones, mokesčių mokėtojus ir tuos, kurie galą su galu vos gali sudurti. Todėl manau, kad Lietuvai stadiono už tokią kainą tikrai nereikia.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!