Suprantama, kad įmonėms, kurios kuria Lietuvai klestėjimą svarbu, kad šalyje būtų kuo mažesnis korupcijos ir šešėlinės ekonomikos mastas. Šiose srityse Lietuva faktiškai nieko esminio nedaro, kad padėtis pasikeistų. Jei didelė šešėlinė ekonomika, daug įmonių neturi intereso investuoti ir plėstis, nes kitos įmonės, dirbančios nesąžiningai, turi konkurencinį pranašumą.
World bank reitingas, kuriame Lietuva pirmauja, iš dalies neatspindi realios padėties, nes Estijoje žymiai mažesnė korupcija, šešėlinė ekonomika bei tarptautiniu mastu pripažinta, kad palankesnė mokesčių sistema. Tačiau šie faktoriai neturi pakankamo svorio World bank reitingo sistemoje, todėl jis gali būti laikomas ganėtinai subjektyviu.
Sėkmingas šešėlinės ekonomikos ir korupcijos sumažinimas gali parodyti Lietuvos žmonių mentaliteto vakarietiškėjimą ir realų, de facto, išėjimą iš Rusijos pasaulio mentaliai ir visavertę integraciją į Vakarų pasaulį.
Tai tai pat garantuotų Lietuvai saugumą, nes rytų spec. tarnyboms būtų sunkiau veikti esant sąžiningesnei ir skaidresnei aplinkai šalyje.
Jei šie kovos su korupcija bei šešėliu dalykai bus prioritetiniai, tik tuomet juose įvyks lūžis. Tai galima pasiekti, bet tik ties tuo reikia dirbti kaip buvo dirbama ties World bank reitingu. Taip pat tai padės išspręsti ir socialinius iššūkius bei sukurti gerovės valstybę paimant iš šešėlio apie 2 mlrd. eurų. Svarbu ir racionaliai leisti jau esamas biudžeto lėšas. Ekspertų vertinimu Lietuva į metus neracionaliai ištaško apie 1 mlrd. eurų.
Didžiausias Lietuvos iššūkis, kad šalyje nėra vakarietiško racionalaus mąstymo, o paplitęs rytų europietiškas mentalitetas.
Gerėjant šalies mentalitetui, gerėtų biudžeto padėtis ir būtų lengviau išspręsti socialinius iššūkius.
Lietuvos biudžeto pajamų didinimas turi būti nuoseklus, ilgalaikis darbas, susietas su korupcijos bei šešėlio mažinimu.
Žemas vidutinės algos lygis. Buvęs direktorius pasakė „...visi gauna savo atkatą“
Kalbėjau su buvusiu direktoriumi įmonėje, kuris šiuo metu yra pakeitęs savo veiklą. Jis papasakojo ganėtinai tipišką istoriją mūsų šaliai, kai tik neseniai pradėjus jam vadovauti įmonėje, savininkas pasakė „kuo mažiau jie (darbuotojai) uždirbs, tuo tu daugiau gausi“.
Ši sistema paplitusi Lietuvoje. Jis pasakojo, kaip laikė itin žemą algų lygį ganėtinai žinomoje Vilniaus įstaigoje, o tuo tarpu jo alga buvo dosni ir jam leido pagerinti savo turtinę padėtį. Buvęs direktorius tikino, kad sugalvojo priedų sistemą, kad neva esant didesnėms pajamoms darbuotojai uždirbtų daugiau. Kartelė buvo tokia aukšta, kad ją buvo sunku pasiekti, o vieną kartą pasiekus, ji buvo padidinta.
Jam pasakiau, kad mūsų šalyje paplitusios darbinės komandiruotės iš užsienio, kas yra apgavystė ir tai daroma tam, kad nereiktų kelti algų. Jis mane pertraukė ir pasakė, „visi gauna savo atkatą iki Seimo, tai buvo ten pramušta“.
Tokius dalykus galima išgirsti Vilniaus korporatyvinėje aplinkoje. Tokių panašių istorijų yra ne viena.
Ši situacija yra chrestomatinė ir ganėtinai tiksliai atspindi, kas vyksta šalyje. Darbo rinkoje padidėjo darbuotojų išnaudojimas, algos dalyje įmonių stagnuoja, o jei kyla, tai ne taip, kad pavyktų pavyti Estiją, nuo darbuotojų nusukinėjama, kad saujelė kitų, esančių aukščiau, galėtų gauti savo „atkatą“.
Kitos įmonės personalo vadovė, kuri atvežė ukrainiečių tuntais, man aiškino, kad algas nustato rinka, todėl suprask, algos ir yra žemos jų įmonėje. Viena darbuotoja su ašaromis man pasakojo apie išnaudojimą toje darbovietėje.
Tai ir leiskime Lietuvos rinkai nustatyti algų lygį. Šiuo metu Lietuvos algų lygį iš dalies nustato Gudijos, Vietnamo ir Ukrainos darbo rinkos.