Pirmoji laidos dalis buvo skirta gaisrui.
Ministro teiginys: „Labai sudėtinga vertinti, ką viena ar kita institucija, atskirai paėmus, galėtų padaryti geriau (...).“ Ministras pamini, kad koordinavimas ir komunikacija galėjo būti geresni.
Melas: čia ministras meluoja greičiau mums, ne sau. Neva, situacija tokia, kad neįvertinsime. Atrodytų, kad vyktų filosofijos paskaita apie moralę ir vertinimams ribų tiesiog nėra. Deja, įvyko gaisras, o ne filosofijos paskaita apie moralės neapčiuopiamumą. Žala žmogui, orui, dirvožemiui, gruntiniams ir paviršiaus vandenims, karvei, pienui ir kitiems apčiuopiamiems, ne filosofiniams dariniams yra pamatuojama.
Institucijos galėtų ir turėtų gal, pavyzdžiui, geriau suvokti, kas tie apčiuopiami dalykai ir kurie specialistai turi žinias, įgūdžius, instrumentus tirti poveikiui tokiais atvejais. Reikia ir realiai įvertinti, kokių instrumentų bei žinių neturime. Ponas ministras savo kalboje ne kartą patvirtina, kad ir jam stinga elementarių žinių apie potencialias pasekmes ir tų pasekmių ribas. Nors jau prieš ministrui meluojant ir prieš atitinkamoms instancijoms imant mėginius Alytuje, ne vienas specialistas pasisakė socialinėse platformose apie tuo metu dar vis nutylėtą potencialią žalą. Todėl meluoja ministras, nes komunikacijos turinio nemini savo kalboje greičiausiai sąmoningai. Tekalba apie naudotų komunikacijos kanalų trūkumus. Ar tikrai tereikia aptarinėti tik, kaip buvo komunikuojama, o ne kas buvo komunikuojama?
Ministro teiginys: jis pamini, kad į gydymo įstaigas gaisro metu tesikreipė aštuoni žmonės ir paporino, kad „...jau jeigu nebuvo tokių ūmių apsinuodijimų ir masiškai gyventojai nesikreipė, dabar jau labai nuogąstauto nereikia“.
Melas: Ministras ir ministerija iki šiol nėra pateikę nė duomenų, nė apskritai net nėra kėlę klausimo apie tai, kiek žmonių nesikreipia į gydymo įstaigas, nors jie turėtų kreiptis. Kaip ir nėra niekada pateikę duomenų, kiek, pavyzdžiui, bereceptinių vaistų lietuviai superka ir save gydo patys. Kiek lietuvių ir kokiomis ligomis perserga net nesikreipę į šeimos gydytoją? Ar turi ministras tokius duomenis? Ar ministras sau ir mums meluoja teigdamas, kad visa statistika atsispindi poliklinikos lankomume? Ką dar ministras meluoja sau ir mums, kai padrikai kalba apie jam sunkiai pažįstamą lėtinį poveikį? Žinoma, pats skaičius apie aštuonis žmones yra melas, nes per panoramą gydytoja iš Alytaus sakė visai kitą skaičių.
Ministro teiginys: Ministras, kalbant apie gaisro pavojų sveikatai, apibendrino, kad: „Sveiko proto turėtų būti išvada, kad reikia saugotis ir nestovėti dūmuose“. Neva, net be oficialių įspėjimų žmonėms turėjo būti aišku, kas vyksta. Taip pat ministras ciniškai pamėgdžiojo, neva, alytiškių sakomą „ne“, kai jiems buvo siūloma palikti namus ir išvažiuoti. Neva žmonės savo noru liko namie.
Melas: vadinu tai melu todėl, kad žmonės juk dūmuose ir nestovėjo, nes jiems buvo kartojama, kad dūmus neša kita kryptimi... Gal aš klystu, bet visa komunikacija pasirodė kaip labiau skirta ne tiems ant kurių dūmai buvo nešami, o tiems, nuo kurių dūmai buvo nešami. Pati Sveikatos apsaugos ministerija šeštoje gaisro dienoje skelbė, kad reikia „būti gerai izoliuotose uždarose patalpose, užsidarius langus“(2). Dargi žmonėms buvo kartojama, kad oro kokybė vertinama, o normos neviršija įstatymuose nustatytųjų ribų (tokią reguliarią komunikaciją galite rasti Aplinkos ministerijos feisbuko įrašuose)...
Nors melas buvo tiek tuose pranešimuose, tiek ministro lūpose, nes jau šios dienos vakarą Valstybinio mokslinių tyrimų instituto fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) aplinkotyros skyriaus mokslininkai pranešė, kad švinas, kadmis ir gyvsidabris turi neigiamą poveikį žmogaus organizmui net neviršydami didžiausios leistinos normos. Tiesiog tada, kai šie sunkieji metalai sąveikauja tarpusavyje(3).
Antroji laidos dalis buvo skirta mobingui sveikatos apsaugos sistemoje, tarp darbuotojų. Apie mobingą sveikatos apsaugos sektoriuje ministras du kartus bandė pabrėžti, kad problema yra plati ir egzistuojanti visur. Tik iš trečio karto žurnalistei pavydo įtikinti, kad pokalbiui ji nori išgirsti būtent apie sveikatos apsaugos sektorių. Žurnalistė paklausė pono Verygos: „Jums žinoma ta situacija?“ Ministras atsakė: „Be abejo, o kas ją galėtų neigti?“
Ministro teiginys: „Jeigu bus baimė, kad nukentės anonimiškumas, niekas per daug ten nesidalins tomis istorijomis...“ Taip teigia ministras kalbėdamas apie esamas galimybes anonimiškai kažkam ir kažką pranešti.
Melas: Ministras meluoja, nes žino, kad anoniminiai pranešimai neturi jokios galios ir yra lengvai pamirštami. Dar balandį Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai kreipėsi anoniminiu laišku į žurnalistus(4). Ar žino ministras šio laiško atomazgą?
Ministro teiginys: „Supraskime, kad nuo mūsų, nuo kiekvieno žmogaus kaip nuo darbuotojo taip pat šis tas priklauso. Tai, žinot, jeigu visi tyliai kažkur kamputy galvoja, kad yra negerai, bet niekam to nesako ir pratrūksta tiktai tada, kai atsitinka kažkokia didelė nelaimė, tai irgi yra tam tikros, nežinau, psichologinės baimės ar kažkokių tai problemų ženklas. Aš manau, kad nereiktų bijot kalbėtis (...).“
Melas: čia ministras mums ne tiek meluoja, kiek sufleruoja, kad jis pats nepratrūko. Nors aiškiai pasakė, kad „be abejo“, jog žino apie mobingą Lietuvos sveikatos apsaugos srityje. Jis ne tik nepratrūko, bet ir tarp eilučių kaltina pratrūkusius kolegas. Kažin, kokių problemų ženklas yra būtent tai, kad SAM ministrui mobingas nesukėlė nė emocijų pratrūkimui, nė motyvacijos savo paties siūlomam nebijojimui kalbėtis? Kodėl ministras tegali pakomentuoti situaciją post factum?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
1. https://www.facebook.com/LRT.LT/videos/2983625748332354/
2. http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/sam-ir-toliau-rekomenduoja-laikytis-ekstremaliu-situaciju-komisijos-rekomendaciju
3. https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1111417/nuodingus-tersalus-alytuje-tiriantys-mokslininkai-poveikis-gali-buti-jauciamas-desimtmeciais
4. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/vilniaus-universitetines-ligonines-gydytojai-neistvere-esame-nusimine-pazeminti-ibauginti-541-1126558