O kai žmogus įsisavino gamtines dujas, žemė užvirė kaip bulvių puodas. Visam pasaulyje yra juntamos klimato kaitos pasikeitimas, kurios kelia grėsmę Prometėjo perduotai civilizacijai, realizuojasi Dzeuso apokalipsinis prakeiksmas!

Istorinis anglies dioksido CO2 augimas lyginant su istoriniu dujų, naftos ir anglies naudojimu. Skaityti ČIA.

Pereinant į šiuolaikinį samprotavimą:

Pagrindinė problema ne anglies dvideginis (CO2), kurio pagrindu susiformavusi visa gamta, o kintantis anglies dvideginio, deguonies ir kitų dujų santykis atmosferoje, kuris sukelia šiltnamio efektą.

Tam, kad mažintume anglies dvideginio (CO2) augimą, siūlome koncentruotis sprendžiant pagrindinį klausimą, būtent, ugnies deginimą.

Šiandien yra du pagrindiniai būdai pristabdyti civilizacijos išnykimo procesą:

1. Sumažinti civilizacijos prabangą, arba

2. Ieškoti kito būdo kontroliuoti ugnies naudojimą.

Kadangi žmonių skaičius žemėje didėja ir visi trokšta nors minimalių gyvenimo patogumų, tokių kaip švaraus geriamo vandens, švaraus oro, maisto ir būsto su patogia temperatūra ir kanalizacija, mes turime ieškoti naujų būdų suvaldyti ugnį.

Mūsų pasiūlymas – kuo greičiau pakeisti visas ugnies deginimo technologijas tokias kaip: anglies, naftos, biokuro, dujų ir atliekų deginimą. Patalpų šildymui arba vėsinimui naudoti geoterminius arba aeroterminius šiluminius siurblius. Siurblių maitinimui naudoti elektros energiją pagaminta saulės, vėjo, hidroelektrinėse ir elektrinėse maitinamose vandenilio dujomis.

Visos deginimo technologijos gamina anglies dioksidą, nesvarbu, ar tai būtų iškastinės medžiagos, ar atliekos, ar biokuras. Požiūris, kad biokuras yra žalia alternatyva yra netikslingas. Kiekvienas sveikas nukirstas medis yra 50 metų kreditas, kurio šiuo metu mes jau negalime sau leisti.

Visais galimais būdais mažinti energijos poreikį tiek pastatuose, tiek transporte, tiek pramonėje ir žemės ūkyje, o likusį energijos trūkumą padengtų elektra arba vandenilio dujos. Vandenilio patiekimui ir naudojimui pritaikyti dujų tinklus. Vandenilio dujas gaminti atominėse elektrinėse, ar šiaip technologijomis, kurios negamina anglies dioksido ir siųsti į rinką ne kaip elektros energiją, o vandenilio dujas.

Tiek atominių elektrinių atliekų, tiek buitinių atliekų tvarkymu turi užsiimti tarptautinė monopolija, kaip kad šiuo metu yra paskirstomos anglies dioksido kvotos. Šalys turėtų mokėti už kiekvieną priduotą toną ir būti suinteresuotos mažinti atliekų kiekį, taikant žiedinę ekonomiką savo šalyje. Civilizacija vystytųsi tvariai, neatsisakant prancūziško sūrio ar vokiško mėsainio, ar daniškos kiaulienos, tačiau ši plėtra neturi būti vykdoma esamų miškų ar džiunglių sąskaita.

Apie žiedinės ekonomikos principus galite skaityti ČIA. Civilizacijos augimą kompensuoti įsisavinant vandenynus, vystant jūrinę sodininkystę ir daržininkystę, plūduriuojančiose dirbtinėse salose, kurios judėtų ten, kur klimatas palankiausias. Šias salas kurti pagal žiedinės ekonomikos principus naudojant tik vietinius išteklius.

Tokį projektą siūlytume Viduržemio jūroje, išnaudojant Europos sąjungos finansinius ir techninius resursus, aprūpinant Europos centrus šviežiomis daržovėmis, vaisiais ir gėlėmis. Taip pat Raudonojoje jūroje, kur klimato sąlygos yra idealiausios tropiniams augalams, ir techninėms kultūroms, įdarbintume imigrantų srautus kurdami naujas darbo vietas, vystant jūrinę civilizaciją. Raudonoji jūra turi labai palankų klimatą ir yra arti pasaulio civilizacijos centrų ir turi didelį darbo jėgos rezervą, kuris auga dėl klimato pasikeitimų ir kilusių politinių nesutarimų.

Ar Dzeusas buvo teisus, kad uždraudė žmogui ugnį? Gal įrodykime Dzeusui, kad mes pagaliau saugiai išmoksim valdyti ugnį nenaikindami mūsų planetos. Galų gale mes turime tik vieną žemę su unikaliu atstumu nuo saulės. Tai tik viena iš milijonų planetų, kur yra palankios sąlygos gyvybei, tokiai gyvybei kokią mes pažįstame.

Šaltiniai:

1. https://www.co2.earth/monthly-co2

2. https://www.co2.earth/monthly-co2

3. Tvarumas (sustainability) – https://www.myclimate.org/information/faq/faq-detail/detail/News/what-is-sustainability/