Veterinarai pasiėmė šuniuką ir po kurio laiko grąžino jį man atgal, tvirtindami, kad reikia palaukti kurį laiką. Po kelių minučių jie vėl pasiėmė mano šunį ir vėl po kelių minučių patvirtino, kad viskas yra gerai. Aš sumokėjau už suteiktas paslaugas (yra kvitas, išrašas) ir išėjau namo. Iki namų apie 5 minutės kelio, tad pasiėmiau šuniuką ir nešiau jį ant rankų.
Kai grįžau namo pamačiau, kad šuo visiškai nejudrus, nieko nejaučia, nes, pasirodo, gydytojai atliko jam narkozę. Mano šuo nesijudino 12 valandų. Kai pradėjo prabusti, šuo ilgą laiką vėmė ir visą naktį kankinosi. Kitą dieną vėl kreipiausi į šią kliniką, kadangi šuniukui turėjo padaryti injekciją. Aš pasiteiravau gydytojo, kodėl be mano žinios šuniui padarė narkozę. Atsakymas mane šokiravo, atseit, šuo juk išsimiegojo. Problema ta, kad mano augintiniui beveik 10 metų ir anksčiau jis turėjo sveikatos bėdų su kepenimis ir kasa, tačiau į mano nuogąstavimus buvo neatsižvelgta ir dar atsakyta, kad „tai ne mūsų problemos“ („gydytojos“ žodžiai).
Mano šuniui vis blogėjo ir blogėjo, jis be perstojo vėmė ir kankinosi, kovojo už savo gyvybę... Naktį aš kreipiausi į kliniką, kur šuniukui pastatė lašelinę. Per 9 dienas mano šuniukas visą laiką gavo lašelines, vaistus, prasidėjo problemos su kepenimis, kasa ir bendra mano augintinio savijauta. Viskas tik blogėjo, tad nebetekau vilties, kad mano šuniukas galės gyventi... Aš parašiau pareiškimą veterinarijos tarnybai, kuri atliko tos klinikos patikrinimą ir pareiškė, kad mano šuo, atseit, buvo agresyvus ir nebuvo absoliučiai jokios kitos išeities kaip „prifarširuoti“ jį vaistais... Tai visiškas absurdas, juk mano šuo yra ramus, niekada nieko neapkandžiojo ir nieko blogo nepadarė, o ir šuns veislė pasižymi ramumu...
Mane piktina, kad gydytojai ne tik nepadėjo mano šuniukui, bet ir sukėlė dar daugiau problemų su sveikata, ir net neatsiprašė, nors elementaraus atsiprašymo aš laukiau. Suprantu, kad pasitaiko gydytojų „klaidų“, tačiau toks atsainumas iš šios klinikos pusės mane šokiruoja ir ne kitaip. Melas, atsainus požiūris į savo pacientus – tai tik lašelis jūroje. Be abejo, jiems paranku meluoti, juk nei kamerų, nei jokių įrašų, galinčių liudyti, kad jie suklydo – nėra! Turiu visus išrašus, ką ir kiek mano augintiniui buvo sulašinta, tiesiog „prifarširuota“... Šiuo metu gydom šuniuką kitoje klinikoje, kur yra normalūs veterinarai, pasižymintis ne tik profesionalumu, bet ir nuoširdžiu požiūriu į gyvūnus...
Labai tikiuosi, kad mano laiškas padės užkirsti kelią kreiptis į šitą „šaraškino kontorą“ kitiems žmonėms, besirūpinantiems savo gyvūnais ir ieškantiems pagalbos, siekiant gelbėti, o ne nuodyti savo augintinius. Nei atsiprašymo dėl padarytos klaidos, nei kompensacijos už „kenksmingą“ gydymą aš negavau, tačiau tikiuosi, kad tiems, kurie ten dirba, karma atsilygins dvigubai.
***
Komentuoja Buivydiškių veterinarijos klinika
Suprantama, kad mylimo augintinio liga sukelia didelį stresą, tad visuomet stengiamės nuraminti tiek šeimininkus, tiek jų augintinius. Klientė prieš atvykdama skambino į registratūrą ir buvo perspėta, kad prieš apžiūrą teks palaukti. Atvykusi, galimai dėl patirto streso, gydytojai net neapžiūrėjus gyvūno, pakeltu balso tonu reikalavo pasakyti diagnozę. Ganėtinai agresyvus klientės elgesys trikdė ne tik gydytojus, bet ir visus kitus klinikoje buvusius lankytojus. Manome, kad tiek klientų, tiek paslaugą teikiančių asmenų elgesys turi būti pagrįstas tarpusavio pagarba.
Nors tai ir nebuvo skubios pagalbos reikalavęs atvejis (šeimininkė pripažino, kad šuniukas su problema susidūrė mažiausiai prieš dvylika valandų), šuo buvo apžiūrėtas greičiau nei per dešimt minučių. Buvo nustatyta diagnozė parafimozė (lytinės varpos iškritimas).
Šeimininkė atsisakė dalyvauti augintinio apžiūroje. Šuniukas buvo itin neramus, gydytojai buvo sunku atlikti net ir pirminę apžiūrą.
Iš patirties galiu pasakyti, kad daugelis šunų, atsidūrę neįprastoje aplinkoje, apsupti nepažįstamų žmonių, patiria labai didelį stresą, todėl jų elgesys gali būti visiškai nebūdingas. Net ir pats ramiausias šuo stresinėje situacijoje gali bandyti gintis, kąsti ir t.t.
Nesvarbu, ar tai būtų senbernaras, ar jorkšyro terjeras – kai šuns neįmanoma apžiūrėti ir suteikti reikiamą pagalbą, jis turi būti seduojamas. Noriu pabrėžti, kad šuns sedavimas atliekamas ne dėl veterinarijos gydytojo noro, o tik tuomet, kai tai yra būtina, norint suteikti gyvūnui reikalingą pagalbą. Konkrečiu atveju klientės augintinis buvo seduotas ir atliktos procedūros metu varpa atstatyta į vietą, ateityje rekomenduota gyvūno kastracija.
Paaiškiname, kad sedacija nėra pilna narkozė – procedūros metu naudojami greitai organizme išsisklaidantys preparatai. Gyvūnas išlieka dalinai budrus. Žinoma, po procedūrų gyvūnas gali būti mieguistas ir daugiau ilsėtis. Apie tai šuns šeimininkė buvo informuota.
Pakartotinės apžiūros metu, gyvūnas jautėsi gerai, buvo suleisti reikiami vaistai ir apžiūrėta varpa. Šeimininkė nieko neužsiminė apie kitus negalavimus. Beje, apie juos neužsiminė ir trečią kartą atvykusi į kliniką.
Vėliau klientė ne kartą skambino į kliniką, pranešė, kad ketina kreiptis į policiją ir VMVT. VMVT patikrinimo metu jokių pažeidimų nenustatė.
Mūsų klinika siekdama ir toliau teikti kokybiškas paslaugas bei išvengti įvairių interpretacijų ar manipuliacijų, atsižvelgdama į klientės pastabas, apsvarstys galimybes įrengti stebėjimo kameras klinikos patalpose, o taip pat skirs didesnį dėmesį augintinių šeimininkams aiškinant apie jų augintiniams atliekamų procedūrų būtinybę, neišvengiamumą ar alternatyvas. Belieka apgailestauti, kad mūsų manymu, klientės augintiniui suteikus paslaugas tinkamai, ji liko nepatenkinta.