Pirmas ir svarbiausias dalykas yra grafikų neatitikimas. Dar galima suprasti, kai viešasis transportas vėluoja (dėl spūsčių ar avarijų), bet negalima pateisinti, kai vairuotojas savavališkai nusprendžia išvažiuoti iš stotelės keliomis minutėmis anksčiau nei numatyta (kartais ir visomis 5 minutėmis). Kaip įmanoma planuotis savo laiką? Vizitą pas gydytoją? Nuvykimą į darbą? Verslo susitikimą?

Dažnai žiemą viešasis transportas vėluoja ir 40 min, kartais ir visai neatvyksta. Tuomet reikia laukti vėlesnio, kuris irgi vėluoja.

Antras dalykas yra maršrutai ir grafikai iš tokių rajonų kaip, pavyzdžiui, Lazdynėliai. Dažnai kažkur važiuodamas turi du pasirinkimus: arba vėluoji į susitikimą, arba jo lauki 30-40 min. Veža iš esmės vos keli autobusai ir tie beveik vienu metu. Ar nereikėtų tokiu atveju paskirstyti jų laiko skirtingais intervalais? Kad nebūtų taip, jog vienas atvažiuoja 16.42, kitas 16.50, o po to 30-40 min. lauk.

Apie važiavimus su 2-3 transporto priemonėm (su nuėjimais iki stotelių) iki reikiamos vietos net nekalbu. Kelionė viešuoju transportu nuo vieno miesto galo iki kito iš esmės trunka valandą (ne per kamščius).

Trečias dalykas yra el. savitarnos sistema. Šiandien yra XXI a., o Susisiekimo paslaugų el. svetainėje vis dar galima pamatyti įrašą: „Informuojame, kad informacijos apie savitarnoje įsigytus bilietus perdavimas į transporto priemones paprastai užtrunka apie valandą, tačiau dėl įvairių ryšio trukdžių gali užtrukti iki 24 valandų“. Taigi iš vakaro pasipildžius Vilniečio kortelę el. savitarnoje reikiamais bilietais, kitą dieną po pietų vykstant viešuoju transportu ir prilietus kortelę prie komposterio aparatas gali garsiai pypsėti, pranešdamas visiems autobuse, kad tu esi zuikis. Įlipusi kontrolė tau paskirs baudą, kaip važiuojančiam nesusimokėjus už kelionę, nors tu tai padarei dar iš praeitos dienos vakaro bei turi to įrodymus (užsakymo patvirtinimą).

Ketvirtas dalykas yra viešojo transporto higieninė/estetinė pusė. Visi besinaudojantys viešojo transporto paslaugomis yra susidūrę su dideliu dvoku (viduje nesant jokio benamio asmens), įvairiais skraidančiais gyviais-vabaliukais bei suteptom sėdynėm (man asmeniškai teko išsipurvinti rūbus silkės riebalais). Vasarą transporto viduje būna taip karšta, kad nuvažiuoji į darbą visas suprakaitavęs ir prasmirdęs – ne tik gadinami drabužiai, bet ir žalojama sveikata. Išlipi iš autobuso į 28 laipsnių orą kaip į absoliučią gaivą.

Penktas dalykas yra vairuotojų kultūra. Nemalonu klausytis garsiai užleistos rusiškos muzikos, rusiškų keiksmų lavinos, nepagarbių šūkaliojimų keleiviams (esu girdėjusi, kaip aprėkė moterį, kalbėjusią telefonu, taip pat ne kartą kitus žmones, įskaitant mane, norinčius išlipti pro priekines duris, nes visas autobusas būdavo sausakimšas žmonių – praeiti neįmanoma). Kai kurie veža žmones lyg gyvulius – nuolat staigiai stabdo. Tiesa, dabar pastebiu, kad atsiranda vis daugiau kultūringų vairuotojų.

Nors nuolat yra kalbama apie skatinimą žmones atsisakyti automobilių ir pradėti naudotis viešuoju transportu, tačiau reali šiandienos situacija skatina rimtai susimąstyti atsisakyti viešojo transporto ir kuo skubiau įsigyti nuosavą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.