2019 m. gegužės 28 dieną, man bevažiuojant iš Vilniaus Molėtų link, automobilio radijo imtuvas „pasigavo“ „kažkokią“ man negirdėtą radijo stotį. Galbūt tai buvo „Start FM“, „Gold FM“, „Geras FM“ ar kita radijo stotis, kuri nepakliūna į populiariausiųjų penketuką. Jos bangos prapuolė nuvykus nuo Vilniaus apie 50 km. Šioje stotyje skambėjo puiki muzika, bet kas 2-3 „muzikinius gabalus“ buvo „brukama“ reklama. Toje reklamoje reguliariai ir įkyriai skambėjo:„Lietuvoje pagal naująjį darbo kodeksą už kvalifikuotą darbą negali būti mokama tik minimali alga“. Po šiuo skelbimu pasirašinėjo ir save reklamavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Mane sudomino šita reklama. Ir mano žmona, ir daugybė mūsų draugų ir giminių dirba kvalifikuotą darbą, tai yra dirba pardavėjais, padavėjais, barmenais, administratoriais. Jie yra diplomuoti specialistai, daugelis jų yra baigę aukštąjį mokslą, jiems negali būti mokamas tik minimalus darbo užmokestis. Ne paslaptis, kad daugybę metų tokiems „provincijos“ darbuotojams darbdaviai „formindavo“ minimalų darbo užmokestį, o „priedą“ iki normalios algos mokėdavo „vokeliuose“. Deja, mane nuliūdino Valstybinės darbo inspekcijos teisininkas. Pasirodo, jeigu darbdavys už kvalifikuotą darbą savo pavaldiniui moka ne 555,00 EUR „ant popieriaus“, bet 555,01 EUR, tai jau nebėra pažeidimas. Darbdavio bausti negalima. Be to, provincijos darbdaviai per kiekvieną „minimalios algos“ padidinimą Vyriausybės priimtais nutarimais, iš darbo atleidžia po kelis darbuotojus, „mažina etatus“. Realiai, darbdaviai nieko nepraranda, o likusieji darbuotojai nemokamai turi atlikti savo „buvusiųjų kolegų“ darbą.

Socialinės ir darbo apsaugos ministerija nieko gero nepadarė keisdama įstatymus, bet paprasčiausiai save „pasireklamavo“. Gavau iš šios ministerijos juokingą atsakymą:

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asmenų priėmimo ir dokumentų valdymo skyrius išnagrinėjo per portalą „Mano vyriausybė“ gautą Jūsų kreipimąsi, kuriame teikiate nuomonę dėl dirbančiųjų atlyginimo dydžio nustatymo.

Atsakydami norėtume atkreipti dėmesį, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio Darbo Kodekso 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo Kodeksas) reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka.

Darbo Kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą (Darbo Kodekso 141 str. 2 d.).

Taigi, prieš darbo sutarties pasirašymą darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl darbo apmokėjimo dydžio, dėl darbo grafiko, dėl darbo funkcijų, dėl darbo sąlygų bei tvarkos ir kt. (Šalims susitarus, darbo sutartis gali būti pakeista.) Mokesčiai nuo darbuotojo gauto darbo užmokesčio mokami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Ministerijos specialistų nuomone, jeigu darbdavys turi pakankamai lėšų darbo užmokesčiui skirtame fonde, darbo sutartyje gali būti nurodomos darbuotojų skatinimo formos ir sąlygos.“

Parašiau dar vieną skundą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Paklausiau, kodėl ministerija už „nerealią“ reklamą radijuje moka „tūkstančius“, o realiai kvalifikuotam dirbančiajam mėnesinė alga padidėja tik 0,01 EUR (vienu euro centu), neatskaičius mokesčių. O atskaičius lietuviškus mokesčius, lieka tik kažkokios „dulkės nuo euro monetos“. Pasiūliau Socialinės apsaugos ministerijai geriau pasireklamuoti Lietuvos liaudžiai apie numažintas nuo 2019-01-01 ligos pašalpas. Jos „tyliai“ buvo sumažintos nuo 80 % iki 62,08 %, neva dėl įstatymų pakeitimo. Tai teisybė. Kai Lietuvos Respublikos vyriausybė nuo 2019-01-01 pakeitė įstatymus, dabar Lietuvos „varguoliai“ ant popieriaus uždirba daug daugiau, nebėra didžiausi „ubagai“ Europos Sąjungoje. Realia, alga „į rankas“ padidėjo tik keliais eurais.

Gavau dar juokingesnį atsakymą. Pasirodo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2019 metais jokiame radijuje jokių reklamų neužsakinėjo, nes iš biudžeto negavo tam lėšų:

„Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) 2019 metams nėra įsigijusi viešinimo paslaugų radijo stotyse, kuriose, kaip Jūs minite savo laiške, būtų reklamuojamos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK), įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., nuostatos, kad „Lietuvoje už kvalifikuotą darbą negali būti mokama tik minimali alga“. Tokių paslaugų pirkimai nebuvo numatyti, lėšų šios, kaip minite, reklamos pirkimui nebuvo skirta. Išsiaiškinome, kad ir Valstybinė darbo inspekcija taip pat tokios reklamos 2019 m. nepirko. Gal Jūs girdėjote kokiose nors laidose pokalbius ta tema, nes tai tikrai yra aktualus klausimas, bet tai, deja, nėra nauja, nes, kaip minėjome, DK galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.

Norime informuoti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. sergantys darbuotojai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ligos išmokas gauna tokio pat dydžio kaip ir iki 2019 m. sausio 1 d. Ligos ir motinystės įstatyme nustatytas procentinio dydžio sumažėjimas sąlygotas tuo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., įgyvendinant mokestinę reformą ir perkeliant socialinio draudimo įmokų tarifus nuo darbdavio ant darbuotojo „pečių“, apmokestinamasis darbo užmokestis buvo padidintas 1,289 karto. Tam, kad socialinio draudimo išmokos nebūtų nepagrįstai išdidintos, buvo patikslinti procentiniai išmokų dydžiai ir atitinkamai sumažinti 1,289 karto.

DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga darbdaviui, t.y. jeigu įmonėje nėra kolektyvinės sutarties ir joje dirba 20 ir daugiau darbuotojų, darbdavys privalo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, su kuria supažindinami visi darbuotojai. Joje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją, jų apmokėjimo formos bei darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir penimokų) skyrimo pagrindai ir tvarka bei darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais.

Jeigu darbuotojui pavedama atlikti papildomus darbus, pavaduojant nesančius darbuotojus, tai kaip numatyta DK 139 straipsnio 2 dalyje, už tai mokama priemoka už papildomą darbą arba papildomų pareigų ar užduočių vykdymą. Jei darbuotojui mokamas minimalus darbo užmokestis už kvalifikuotą darbą, tai traktuojama kaip darbo įstatymų pažeidimas.

Todėl darbuotojas, gindamas savo pažeistas teises, turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba teritorinę darbo ginčų komisiją. „

Visiška kvailystė yra paskutinis atsakymo sakinys. Realiai, tik „savižudis“ „darbuotojas, gindamas savo pažeistas teises, turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba teritorinę darbo ginčų komisiją.“

Taip, aš esu „savižudis“, nes ieškau teisybės Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Aš 10-15 metų tylėjau, kol provincijos darbdaviai tyčiojosi iš savo pavaldinių. Pratrūkau tik tada, kai mano žmona buvo atleista iš darbo „už negražias akis“ ir galbūt dėl amžiaus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.