Jau maždaug 30 metų, kai Vilniuje gatvių pavadinimai suteikiami laisvės sąlygomis: tiek atkuriami senieji pavadinimai, tiek suteikiami naujieji. Deja, neretai tai daroma be sistemos, neįsigilinant į Vilniaus ar Lietuvos istoriją, atsainiai, nepaisant logikos reikalavimų, nesuvokiant miesto ar atskirų jo dalių išskirtinumo bei integralumo.
Pavyzdžiui, kai 1998 metais bevardei gatvei pavadinti Gedimino kalno papėdėje buvo suteiktas K. Škirpos vardas, buvo keista, kodėl labai senoje Vilniaus dalyje, kuriai yra mažiausia 700 metų, atsirado gatvė, pavadinta vardu žmogaus, gyvenusio ir veikusio 20 amžiuje (šiame straipsnyje K. Škirpos asmenybė ar veikla nebus vertinama). Kodėl toje vietoje? Ar todėl, kad K. Škirpa dalyvavo iškeliant Gedimino pilies bokšte Trispalvę 1919 metų sausio 1 dieną? Gal, bet Trispalvė mūsų vėliava yra tik 100 metų, 700 metų Lietuvos vėliava buvo kitokia, todėl norėtųsi atkreipti dėmesį, jog naujausias šios alėjos pavadinimas (Trispalvės), taip pat nėra susijęs su senąja Vilniaus ar Lietuvos istorija.
Teko girdėti, jog Vilniaus valdžia ruošiasi grandioziškai paminėti Vilniaus 700-metį (2023 m.), bet šiuo atveju elgiasi taip, lyg Vilniui ar Lietuvai būtų viso labo koks šimtas metų. Beje, galima būtų šią gatvę pavadinti Vyčio alėja, jeigu norima, jog pavadinimas būtų susijęs su valstybės simboliais. Galima užduoti ir hipotetinį klausimą: o jeigu K. Škirpos vardas būtų suteiktas gatvei, nesančiai senojoje Vilniaus dalyje, galbūt tai būtų kur kas mažiau pastebima ir nebūtų reikalaujama ją pervadinti?
Keistenybių Vilniaus gatvių pavadinimų politikoje yra pakankamai daug, todėl toliau apsiribosiu tik gimtaisiais Žirmūnais bei aplinkinėmis teritorijomis. Žirmūnuose nuo 1990 m. atkuriant senuosius gatvių pavadinimus buvo laikomasi tradicijos grąžinti ar suteikti su karyba susijusius pavadinimus. Tačiau vienai pagrindinių Vilniaus arterijų buvo suteiktas Šeimyniškių pavadinimas. Kas tos Šeimyniškės, įdomu buvo sužinoti: teigiama, jog 17 – 18 amžiuje toje vietoje buvo kunigaikščio pilies dvaro kaimas. Galbūt buvusi Šeimyniškių gyvenvietė ir nusipelno būti pažymėta Vilniaus toponimijoje, tačiau dabartinės Šeimyniškių gatvės trasa beveik sutampa su senąja Artilerijos gatve, kurios pavadinimas oficialiai egzistavo nuo 19 amžiaus, kai Žirmūnai buvo pradėti plėtoti kaip karinė teritorija. Kodėl šiai gatvei nesugrąžinus Artilerijos pavadinimo?
Toliau. Štai yra trumputė Mstislavo Dobužinskio gatvelė (tiksliau, akligatvis šiuo metu) tarp Olandų ir Tado Kosciuškos gatvių. Iki 1993 metų ji vadinosi Pervažos gatve, tokiu pavadinimu (rusų ar lenkų kalbomis) ji buvo žinoma nuo 19 amžiaus, ir, tikėtina, jog pavaidinimas puikiai atitiko esmę (pervaža, pravažiavimas iš vienos didesnės gatvės į kitą, vadinamojo Olandų transporto žiedo tada nebuvo). Tai ar nebuvo galimybės žymaus dailininko, scenografo vardą suteikti kitai gatvei, neturinčiai seno ar prasmingo pavadinimo?
Pabaigai norėtųsi aptartį atvejį, kas atsitinka, kai išprusimo ir fantazijos stoka susilieja į vieną visumą. Neseniai Žirmūnuose, šalia Tuskulėnų gatvės atsirado Piromonto gatvė. Piromonto gatvėje tėra restoranas „Marceliukės Klėtis“ bei keletas daugiabučių namų. Ši gatvė daug metų buvo bevardė, iš tikrųjų ji yra Trimitų gatvės liekana, atskirta nuo esamos Trimitų gatvės dar 20 amžiaus 8 dešimtmetyje, kai šis rajonas buvo užstatytas naujais pastatais. Kas yra Piromontas? Taip iki 20 amžiaus vidurio buvo vadinamas dabartinės Antano Juozapavičiaus gatvės, taip pat dalies Šeimyniškių gatvės rajonas. Dabartinė Piromonto gatvė nuo istorinio Piromonto yra nutolusi mažiausiai 1,5 kilometro atstumu. Akivaizdu, jog tikrasis Piromontas ir Piromonto gatvė neturi nieko bendra. Todėl Vilniaus valdžiai turiu pasiūlymą: pavadinti Piromonto gatvę Marceliukės Klėties vardu. Juokas juokais, bet Vilniuje būta praktikos gatves vadinti restoranų vardais.
Štai, pavyzdžiui, 18 - 19 amžiuje veikė restoranas „Pohulanka“, todėl tokiu vardu (Pohulanka) kurį laiką buvo vadinama dabartinė Jono Basanavičiaus gatvė. O Rasose 19 amžiuje veikė restoranas „Geležinė Trobelė“ („Żelazna Chatka“), tai mena išlikusi Geležinė gatvė.