Su Loreta susipažinau šią žiemą reabilitacijoje po sudėtingos klubo protezavimo operacijos. Ji buvo patyrusi jau antro kelio protezavimo operaciją. Išsikalbėjome, pasiguodėme dėl tokio likimo, nes abi esame dar tik pusamžės moterys. Paspėliojome, kodėl, už ką tokie išbandymai. Ir tada Loreta man papasakojo apie savo vaikystę su dviem sesutėm be tėtės (jis žuvo, kai jai buvo 10 metų, jos jaunesnioji sesutė buvo vos gimusi). Apie daugybę operacijų, patirtų vaikystėje ir jau sukūrus šeimą.
Loreta pirmoje santuokoje augino tris vaikus, o kai jos gyvenime atsirado antrasis, auksinis, kaip ji teigia, antrasis vyras, kuris padėjo užauginti pirmuosius vaikus bei susilaukė dar vienos dukters, kuriai šiuo metu keturiolika metų. Labai džiaugėsi, kad gerą vyrą gavo. Drauge kaime daržovių prisiaugina. Pati Loreta neria, mezga, aktyviai dalyvauja miesto neįgaliųjų veikloje. Stebėjau šią moterį dvi savaites ir supratau, kad ant jos pečių (neįgaliosios nuo vaikystės) laikosi artimų žmonių gyvenimas.
Papasakojo ji ir apie žinomą Lietuvoje seserį verslininkę, kuri išdrįsta teigti, jog neįgalieji gyvena geriau už sveikuosius. Ir vėl nuklystu į apmąstymus. Ar tai mūsų kaltė, kad mus Dievulis apdovanojo tokia sveikata, o valstybė skiria tokias neįgalumo pensijas, kad net būtiniesiems vaistams ir papildams nepakanka. O įtvarus ligonių kasos tokius padovanoja, kad kelis kartus juos užsidėjęs padedi į spintą ir ieškai tobulesnių, moki savo pinigus.
Pastebėjau, jog Loretos burna praktiškai bedantė. Dar pamaniau, kad moteris labai rizikuoja pasiryždama tokioms operacijoms su didžiuliu infekcijos židiniu burnoje. Loreta man pasirodė nuoširdi ir gana optimistiška moteris. Greitai prabėgo tas reabilitacijos laikas, aš išvykau namo, ji dar pasiliko tolimesniam gydymui.
Visą šį pusmetį Loreta vis paskambindavo ir pasidžiaugdavo gerėjančia mažosios anūkės sveikata, kuri vos 2 mėnesių amžiaus buvo pakliuvusi į Santariškes, rimto susirgimo gydymui. Kitą kartą išgirsdavau ašarojantį balsą, guodėsi, jog su tokiais dantimis jai ortopedai negalės protezuoti klubo, patarė susigydyti dantis. O ligonių kasų pinigų nors pakenčiamiems protezams tikrai nepakaks (teks gydyti net 14 dantų). Pamaniau, kad Loreta pati kalta, neprižiūrėjo dantų, bet supratau, kad tokią galybę vaistų vartojant (Loreta dar serga diabetu, skrandžio opa, koolitu, depresija, bronchine astma, hipertenzija), tie dantys ir negalėjo išlikti sveiki.
Tad dabar didžiausia Loretos problema dantų gydymas ir protezavimas, kuriam, kaip visada mūsų brangioje valstybėje, ligonių kasų skiriamų lėšų nepakanka.
Tikiuosi, kad Loreta įveiks šią gyvenimo dykumą ir jos dantys bus sveikesni. Ji ne tik galės sėkmingai įveikti net trečią sąnarių protezavimo operaciją, bet ir nusišypsoti, parodydama spindinčius dantis. Juk daugelio žmonių gyvenimo dykumoje pasitaiko oazės, kuriose būtinai trykšta aplinkinių žmonių gerumas.
Kviečiu aukoti.
Loreta Latvytė. SEB bankas. Sąsk. nr. LT067044000726615547
Aušra (padedanti įžiebti vilties kibirkštėlę)