Iš pradžių mes sudarėme nuomos sutartį ir nuomininkė pasirašė vekselius. Įprastai, brokeriai neprašo pasirašyti prie nuomos sutarties vekselių, tačiau ši istorija leis suvokti jų prasmę nuomojant būstus mokiems nuomininkams. Tad nuomininkė, pasirašydama sutartį sumokėjo turto paveldėtojui – savininkui nuomos mokestį už mėnesį ir dviejų mėnesių depozitą, todėl pasibaigus nuomos sutarčiai depozitas yra grąžinamas, jeigu neiškyla kokių nors netikėtumų.
Vis dėlto, laikui bėgant nuomininkė ne visada turėdavo galimybę susimokėti už nuomą, pvz.: vaikas susirgdavo ir turėdavo gulti į ligoninę ar kažkur netikėtai turėdavo išvykti (turiu susirašinėjimo istoriją su nuomininke), o būdavo tokių atvejų, kada aš pats negalėdavau atvykti paimti pinigų dėl laiko stokos ar asmeninių priežasčių. Kadangi būsto šeimininkė gyvena Klaipėdoje, aš kiekvieną mėnesį vykdavau paimti pinigų ir patikrinti, ar mokesčiai už komunalines paslaugas yra sumokėti. O kai atvykdavau paimti pinigų tada, kada man pavykdavo, atsakymas būdavo, jog pinigai bus sumokėti su kitu mokėjimu. Galiausiai laikui bėgant skola išaugo iki tokios sumos, kad iki šiol nuomininkė negali jos padengti.
Vieną dieną man paskambino socialinė darbuotoja ir aiškinosi, kodėl vekseliai yra išrašyti su vienoda data. Per vieną iš mūsų susitikimų buvau apkaltintas tuo, kad aš, brokeris, apgavau nuomininkę su nuomos sutartimi. Vis dėlto, perskaičiusi ir įsigilinusi į sutarties sąlygas, ji pripažino, kad padarė klaidą dėl nuomonės apie mane. Kai skola pasiekė tokią sumą, jog supratau, kad tai toliau tęstis nebegali, aš griežtai pareikalavau, jog nuomininkė paliktų butą. Tarpininkaujant socialinei darbuotojai, buvau užtikrintas, jog įsiskolinimai bus padengti per mėnesį, bet... baigėsi tuo, jog nuomininkė pabėgo iš buto ir mane eilinį kartą apkaltino, kad aš neatvykau laiku surinkti nuomos pinigų ir ji negalėjo apmokėti skolos už komunalines paslaugas. Skola siekia daugiau nei 1500 eurų ir formaliai nuomos sutartis nėra nutraukta, tad teisiškai kalbant ji vis dar yra nuomininkė.
Įdomiausia tai, kad žmogus, kuris nuomojasi butą su trimis vaikais, dabar laukiasi ketvirtos atžalos. O socialinė darbuotoja, kuri žadėjo pasirūpinti, jog skola bus padengta nedelsiant t. y. per 3-4 mėnesius, galiausiai tyliai „pasiplovė“ nuo visos šios istorijos. Aš bandžiau ir gražiuoju, ir piktuoju kalbėtis su nuomininke, kad ji padengtų įsipareigojimus, bet ši moteris teatsakė, kad turi vekselius – perduok juos antstoliams. Paprastai neprotestuotino vekselio pateikimas reiškia, kad skola bus operatyviai išieškota iš nuomininko, kuris yra nemokus. Tačiau šiuo atveju skola nebus išieškota, nes ši asmenybė gyvena iš socialinių išmokų, o antstoliai negali išieškoti pinigų iš socialiai pažeidžiamų asmenų dėl pajamų šaltinio.
Kadangi konfliktas negali būti išspręstas civilizuotai, aš pasiūliau skolintis pinigų ar kitais būdais grąžinti skolas. Nuomininkė savo ruožtu kreipėsi į policiją dėl grasinimų ir dėl to, kad jaučiasi nesaugi. Policija su manimi susisiekė ir aš turiu eiti aiškintis dėl jos įsivaizduojamų grasinimų ir baimių, o įdomiausias paradoksas yra tas, kad kai aš policijos ir socialinės darbuotojos prašiau nurodyti jos buvimo vietą, man buvo policijos pareigūnų atsakyta, kad tai ne pageidavimų koncertas, o oficialiame atsakyme buvo paaiškinta, kad asmuo, kuris mums „įstatė ragus“ tiesiogine žodžio prasme, NEDUODA TEISĖS atskleisti savo buvimo vietos. Man tada kyla klausimas, jeigu žmogus žada atiduoti pinigus ne vieną ir ne du, ir ne tris kartus, nėra traktuojamas sukčiumi, tai kaip tokį asmenį reikia traktuoti? Policijos atsakymas taip pat buvo lakoniškas, kad civilinius santykius reikia spręsti teisiniu būdu, t. y. kreiptis į teisininkus, samdytis advokatą iškelti civilinį ieškinį ir laimėti bylą, tada perduoti antstoliams ir viskas! Atrodo viskas labai paprasta – taip, taip ir yra! Tačiau yra vienas, bet! Kad iškeltum bylą ir galėtum samdyti advokatą, mažiausiai teks sumokėti bent 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų, o kai tos išlaidos bus priteistos, nes jos tikrai bus, tada kyla klausimas: kas jas padengs? Tikrai ne šis asmuo, nes jis tiesiog eilinį kartą neturės pajamų. Pajamų, kurias galės nuskaičiuoti antstoliai. Taip... pamiršau paminėti, nuomininkė siūlė civilizuotai išspręsti problemą – mokės po 50 eurų per mėnesį. Teoriškai, kol dar nėra tiksliai paskaičiuoti tikslūs patirti nuostoliai, tai ji mokėtų bent 30 mėnesių esamą skolą.
Šios istorijos išvada: nereikia diskriminuoti ar turėti išankstinių nuostatų, kad vienas nuomininkas yra geras ar kitas blogas, nes jį įleisdamas į butą niekada negali žinoti, koks jis bus, bet yra visada saugikliai. Vienas iš jų – imti didesnį užstatą (depozitą) ir kai nuomininkas pradės piktintis, jog iš jo reikalaujamas didesnis užstatas nei įprastai, jam ar jai tiesiog reikia paaiškinti, jog jie papuola į rizikos grupę ir t. t. Mano patarimas – būtinai su visais nuomininkais pasirašykite vekselius. Tai vienintelis būdas apsaugoti savo interesus be didelių išlaidų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.