Visų pirma, kas yra tradicinė šeima? Bandžiau surasti apibrėžimą ir, manau, daktarės Giedrės Purvaneckienės straipsnis puikiai tai atskleidžia – „Taigi „tradicinės šeimos“ samprata labai skiriasi ir kinta laikui bėgant. Ji skiriasi ne tik įvairiose šalyse, ir vienoje šalyje įvairūs žmonės gali suprasti šį terminą skirtingai. Galiu atsakingai pareikšti, kad jokio vieningo „tradicinės šeimos“ apibrėžimo nėra“.
K. Krivicko apibrėžimas (iš jo feisbuko įrašo) yra šis: „...tradicines, vaikus auginančias šeimas, kur yra tėtis, mama ir vaikučiai ir kurias saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija“. Įtariu, tai atspindi bent pusės lietuvių tradicinės šeimos sampratą. Galbūt galima būtų pridėti senelius ar kitas gimines į šį apibrėžimą, bet svarbiausia, kaip atrodo, yra genai. Nes jei nesieja kraujas ar romantinis ryšys su kažkokiu žmogumi, jis nėra šeimos narys, ar ne taip?
Įdomu, ar vieniši tėvai yra tradicinės šeimos? O vaikas, auginamas močiutės ir tetos? Be to, kodėl reikia neštis Lietuvos vėliavą per tas nieko nelemiančias ir nieko nekeičiančias eitynes – ar tai reiškia, kad užsieniečiai negalės prisijungti? Tai ir yra priežastis, dėl kurios man nepatinka tradicinės šeimos „reklamavimas“ – nes žmogus buvo sukurtas gyventi bendruomenėje.
Labai paplitęs pasakymas, kad šeima (šiuo atveju kalbu apie vadinamąją tradicinę šeimą) yra visuomenės ląstelė, man atrodo, yra netikslus. Tai tik koks dešimtadalis ląstelės (gal net ir mažiau). Žmonės yra socialinės būtybės – kūdikiai neišgyventų be suaugusiojo priežiūros metų po gimimo, todėl mes esame priklausomi vienas nuo kito visomis prasmėmis. Mums reikia emocinio, moralinio palaikymo, fizinio saugumo, rūpesčio ir t. t. Gyvūnijos pasaulis yra šiek tiek kitoks, nes dauguma ką tik gimusių gyvūnų pradeda vaikščioti per kelias savaites (gal net ir greičiau) ir greitai sugeba susirasti maisto išgyvenimui. Bet ir jie renkasi gyventi kartu. Kiek teko skaityti, homofobijos gyvūnijos pasaulyje nėra, o mes, žmonės, elgiamės kaip kvaili parazitai šioje planetoje.
Ar nepastebėjot, kiek Lietuvoje daug susvetimėjimo, jokios (arba mažai) pagarbos aplinkiniams, pykčio, pavydo ir dar visokio brudo, kuris prasideda galvoje? Ir kodėl taip yra? Nes lietuviams (ir ne tik) trūksta bendrumo jausmo. Štai ir bendruomenės apibrėžimas iš vikipedijos – „žmonių bendruomenė – žmonių grupė, kurią sieja emociniai ryšiai ir bendrumo jausmas („mes – jausmas“).“
Be bendrumo jausmo prasideda rasizmas, nacionalizmas, homofobija ir dar visokie -izmai ir fobijos. Kodėl Lietuvoje nėra karų tarp skirtingų religijų (o mes jų turime daug)? Nes skirtingų religijų žmonės nuo viduramžių laikų buvo atvežti ir apgyvendinti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Gal tada vietiniams tai buvo šokas, bet su laiku tapo aišku, kad nei viena grupė nekelia vienas kitam pavojaus ir nuo to laiko draugiškai viena su kita gyveno. Be to, bendradarbiavimas vienas su kitu yra daug naudingiau, nei kariavimas.
Įsivaizduokite, kaip sumažėtų savižudybių skaičius, streso, skurdo lygis, jeigu vietoj reklamuojamų tradicinių šeimų rinktumėmės gyventi bendruomenėse? Pavyzdžiui, tėvams nereikėtų ieškoti auklės kelioms valandoms, nes bendruomenės narys pagelbėtų. Neturi šaldytuve maisto? Ne problema, nes kas nors bendruomenėje jo turės ir dar pasidalins garuojančiu patiekalu su tavimi. Susinervinai ir esi piktas? Nueisi išsikalbėti ir gyvenimas nušvis gražiomis spalvomis, nes žinosi, kad yra tave palaikančių žmonių. Kalbant apie fizinį bendruomenės idėjos įgyvendinimą, kiekvienas iš jūsų turėsite vienokį ar kitokį įsivaizdavimą. Galbūt tai galėtų būti nedidelis kaimas, kad ir daugiabutis namas, kuriame gyventų didelė šeima (gal apie 20-60 žmonių), kur dauguma būtų nesusieti kraujo ryšiais, bet susieti bendradarbiavimu, pagarba vienas kitam.
O kodėl negalime taip pat gražiai gyventi su homoseksualiais, biseksualiais žmonėmis ar transeksualais? Galėčiau dar pridėti skirtingas rases, tautybes. Krivicko feisbuko įrašas atsako kodėl: „Būtų smagu pamatyti, kad mūsų susirinks daugiau negu jų, nes vis dažniau atrodo, kad jų sparčiai daugėja, o mūsų atvirkščiai – sparčiai mažėja“. Aiškiai išreikšta priešprieša tarp „jų“ ir „mūsų“. Tiesiog juokas ima, kad suaugęs vyras rašo su tiesa prasilenkiančius dalykus – heteroseksualų nemažėja.Tiesiog bendrai daugėja žmonių pasaulyje (Krivickai prie to prisidėjo), o homoseksualai vis mažiau bijo prabilti apie orientaciją. Tai yra sveikintina, nes gatvėmis susikabinę už rankų gali eiti ir tos pačios lyties atstovai be papildomų replikų ar nusiskundimų iš aplinkinių. O jei nesugebate savo vaikams paaiškinti apie „du princus“ ar „dvi princeses“, vadinasi, nedaug ką apskritai sugebate.
Pasibjaurėtina, kai žinomi žmonės inicijuoja kažkokias priešpriešas tarp AŠ ir TU, MES ir JIE. Ir kodėl žurnalistas rengė tas eitynes, jei jo šeima nėra pavyzdys? Turėti penkis biologinius vaikus globalinio atšilimo laiku yra nepadoru! Jei žmogus nori turėti biologinių vaikų, tai tiek to – poreikio daugintis nesustabdysi, bet svajojant apie didelę šeimą (daugiau nei du vaikai), privalai įsivaikinti. Štai todėl anksčiau žmones palyginau su parazitais. Tikiuosi esate girdėję, kad žmonijai gresia išnykimas, jei klimatas ir toliau kais?
Palaikau tiek homoseksualų santuoką, tiek įsivaikinimą, kol mokslas neįrodys, kad homoseksualios poros traumuoja vaikus daug labiau, nei heteroseksualios. Nė viena pora nėra tobula ir visi tėvai traumuoja savo vaikus vienu ar kitokiu būdu. Kaip pastebėjau, daug netolerantiškų žmonių kaip orientacijos pavyzdį pateikia pedofilus ir zoofilus. Tai nėra tas pats, kas būti homoseksualiu, nes, kalbant apie seksualinius santykius, turi būti: 1) abipusis sutikimas; 2) susiformavę lytiniai organai 3) malonumo jautimas. Aišku, kad nepritaiksi šių trijų punktu vaikams ir gyvūnams ir todėl zoofilijos ir pedofilijos paradų nekada nebus.
Laikas lįsti lauk iš siauro mąstymo rėmų, nes jie greitai su besikeičiančiu pasauliu jums taps labai nepatogūs. Tradicinės šeimos samprata su laiku kinta ir tikiuosi, kad vietoj dabartinio apibrėžimo greitai turėsime naują šeimos, kaip bendruomenės, sampratą. Ir joje vietos bus visiems – tiek homoseksualams, tiek heteroskesualams, tiek užsieniečiams, tiek skirtingos rasės atstovams. Nes dabartinė tradicinė šeima yra deformacija to, kas iš tikrųjų turi būti šeima.