Taip vaikai yra priversti „parūkyti nemokamai“. Atrodo, kokia čia bėda? O bėda yra, jeigu karštą vasaros dieną vaikai smagiai žaidžia balkone, kuris yra šiaurinėje pusėje ir saulės negauna (turime tik vieną balkoną) ir kai kaimynas užsirūko, nespėsi greitai išnešti vaikų iš balkono, kad neįkvėptų tų nelemtų, žudančių dūmų.
O kas dar baisiau, kai miegame ir nakties metu pravėrę langą pabundame nuo dvoko ir neaišku, kiek jau tu nuodų esame įkvėpę (mano šeima nerūkanti).
Paklausite, ar žmogus negali rinktis rūkyti, ar ne? Atsakau, kad taip, gali rinktis, bet kodėl mano teisė nerūkyti yra pažeidžiama? Ir kodėl aš turiu visada gyventi bėgime, užsidarinėti langus arba jeigu užsirūko kaimynas vonioje, kodėl aš turiu nebaigusi maudyti vaikų, juos šlapius ir muiluotus gabenti kur nors, kur nėra užteršto oro ir laukti, kol išsivėdins patalpa, o vanduo tuo metu atšąla (patiriu ne tik nuolatinę įtampa, bet ir finansinių papildomų išlaidų). Negana to, dar nuo cigarečių dūmų man kyla migrena. Ir visa tai vyksta tik dėl nesukalbamo jauno kaimyno ir įstatymo spragos.
Kas man turėtų padengti papildomai išleidžiamus kaštus už vaistus, kuriuos perku nuo migrenos, už papildomai išleidžiamą vandenį ir laiką, kurį išeikvoju belaukdama, kol išsivėdins patalpa?
Netgi rašiau šiuo klausimu policijai, tačiau tai nepadėjo, nes jų rankos rankos surištos dėl rūkymo asmeniniuose balkonuose.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.