Susipažinau su vyriškiu. Mūsų romanas vystėsi taip greitai ir lengvabūdiškai, kad pašaliniams klausimams nebuvo laiko. Aš pati buvau laisva kaip vėjas, o apie jo statusą nė nepagalvojau. Nuostabiai leidome laiką, kol sykį jis susikrimtęs prisipažino, kad žmona grįžus duoda velnių.
Kaip ir dera maloniai palydovei, stengiausi padėti jam išspręsti šitą dilemą. Galiausiai pavyko brangiomis dovanomis „užmigdyti“ žmonos įtarumą, o mums susitikinėti rečiau. Rečiau, bet intensyviau! Koks moralas? Jam malonu leisti laiką su manimi.
O žmona tik priekaištauja „tu neištikimas“ ir nieko nedaro. Nei skiriasi, nei kviečia pokalbiui. Kaip mažas vaikas. Na, kai gavo auksinių žiedukų, aprimo. Gal tik to iš vyro ir tenorėjo. O man gana laiko su juo. Rimtų santykių neieškau. Va, artėja „komandiruotė“. Žmona džiaugsis ramybe ir žaisliukais, aš – įdegiu ir nuo lovinio sporto pamestu kilogramu kitu. Abi patenkintos.
Žinot, čia gal visai išeitis ir kitoms poroms, kurias sieja tik žodis „vedę“...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Jei vieną kartą išdavė, išduos visada?“. Tai šimtmečių senumo klausimas, kamuojantis poras visame pasaulyje. Nepaisant to, ar buvo asmeniškai patyrę neištikimybę, žmonės šiuo klausimu dažnai turi griežtą nuomonę.
Vis dėlto, pasaulis įvairus ir net ne savo noru galima pakliūti į neištikimybės pinkles. Kreipiamės į DELFI skaitytojus ir kviečiame pasidalinti savo patirtimi: ar jums teko būti išduotam ir vėliau ilgai mąstyti, ar atleisti, ar viską užmiršti vardan šeimos? O gal kaip tik buvote tas, kuriam teko įskaudinti antrąją pusę arba nežinant būti įtrauktam į tokią apgaulę?
Pasidalinkite savo patirtimi ir įdomiausios istorijos autoriui(-ei) birželio 16 d. padovanosime Vladimiro Bešanovo knygą „Leningrado skerdynės“ ir DELFI firminę gertuvę.
Rašykite el. p. piliečiai@delfi.lt su prierašu „Neištikimybė“ arba spauskite apačioje pilką mygtuką.