Kartu pasijuokėme ir maloniai išsiskyrėme. Ką gi, prezidentiniai rinkimai Lietuvoje lėmė, jog išsirinkome tikrai tinkamą prezidentą – intelektualų, impozantišką, demokratiškų pažiūrų, komunikabilų, laisvai kalbantį keliomis pagrindinėmis pasaulio kalbomis. Atrodo viskas labai gerai, bet man asmeniškai užkliuvo viena smulkmena. Įvardindamas artimiausius savo darbus ir siekius, išrinktasis prezidentas pareiškė, kad jis tikrai norėtų pasikalbėti su keliais ministrais ir, kaip nebūtų keista, tarp paminėtų pavardžių, neišgirdau Aurelijaus Verygos personalijos.
Nejaugi tikrai visus tenkina pono Verygos vykdoma kontraversiška sveikatos apsaugos reforma? Aišku, meiles ir antipatijas ministrui galima būtų nurašyti į asmeniškumus, bet objektyvios apklausos neginčijamai rodo, kad Lietuvos žmonių nepasitenkinimas vykdomomis sveikatos apsaugos reformomis auga. Ne veltui daugybę metų ponas Veryga renkamas blogiausiu ministru ir vienu iš labiausiai nemėgstamų politikų. Ne kartą esu minėjęs, kad dabartinio sveikatos ministro veikla skandins ne tik valstiečių partijos, bet ir S. Skvernelio reitingus. Atrodo, beje, kas ir atsitiko. Mano akimis žiūrint, A. Verygos veikla nuo pat pradžių ne tik kad daug kam kėlė abejonių, bet ir pasirodė daugiau nei keista. Nekalbant jau apie grubias komunikacijos problemas, keliantį tik šypsenas savęs absurdišką reklamavimą kai kuriose televizijos laidose, bet ir, kas jau palietė daugumos žmonių interesus, netinkamai vykdomą vaistų reformą. Nuolatinis ir dažnai nemotyvuotas kompensuojamų vaistų sąrašo kaitaliojimas, pašalinant iš šio sąrašo ligoniams įprastus daug metų vartotus vaistus, kompensavimas iš tos pačios grupės vaistų vien tik paties pigiausio vaisto, noras visus originalius vaistus pakeisti jų pigiomis kopijomis (generiniais preparatais), perteklinis reikalavimas receptų vaistinėse, kada net fiziologinį tirpalą ampulėse gali gauti tik su receptu ir pan. Ir visi aiškinimai, kad tai daroma tik pacientų labui nieko neįtikino, nes dauguma žmonių, eilinį kartą atėję į vaistinę, turėdavo už sau įprastus vaistus susimokėti kur kas daugiau, negu buvo prieš kelis mėnesius.
Ir tikrai labai graudu ir gėda už savo vyriausybę, kai pacientai už teisę gydytis tinkamais vaistais turėdavo piketuoti prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vaistų kompensavimo politiką dažnai sunku suvokti ne tik ligoniams, bet ir specialistams. Sveiku protu sunku paaiškinti, kodėl pradėjus „didžiąją vaistų kompensavimo reformą“ po 2018 m. kovo 30 d. SAM ministro įsakymo išaugo daugiau negu 500 kompensuojamų vaistų kaina, kas buvo didelė finansinė našta valstybei. Todėl vietoje neracionalaus įsakymo atšaukimo staigiai liepos 18 d. taupymo sumetimais iš kainyno buvo išbraukta daugiau kaip 300 vaistų.
Dar daugiau, žiūrint į ateitį, neracionali vaistų politika prives prie to, kaip STT išvadose rašoma, kad pagal 2019 metų vaistų 1 ketvirčio kainyną, lėšų apskritai nebus sutaupyta ir net prognozuojami privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto praradimai. Gal, vis dėlto, gerbiama „profesionalų Vyriausybe“, darydami sprendimus, pasikonsultuokite su tikrais profesionalais. Kitas svarbus aspektas – tai autoritarinis A. Verygos valdymo stilius. Aplink - toleruojami vien tik lojalūs.
Jau buvo rašyta, kad Seime be didelių problemų buvo patvirtintas A. Verygos siūlomas sveikatos sistemos reformos modelis, pagal kurį tik ministras turi teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą. Ką gi, pakibo Damoklo kardas virš rajoninių gydymo įstaigų. Kai kurie politikai pradėjo skaičiuoti, jog rajonuose neteksime apie 30 gydymo įstaigų. Universitetinėms ir respublikinėms gydymo įstaigoms, kurių steigėjas arba vienas iš steigėjų yra sveikatos apsaugos ministerija uždedamas apynasris – „kolegialus“ valdymo organas - valdyba. Natūralu, kad ministerijos atstovai (o realiai ministras) valdyboje turės lemiamą balsą, priiminės visus pagrindinius sprendimus, tuo labiau, kas vienas iš pagrindinių finansinių donorų šioms įstaigoms yra sveikatos apsaugos ministerija, kurios finansinių resursų valdytojas yra ministras.
Ar vienam žmogui valdžios gali būti per daug? Verygos pavyzdys rodo, kad ne. Kaip sako liaudies išmintis - apetitas auga valgant. Todėl, matyt, nieko jau nenustebino Aurelijaus Verygos gegužės 10 d. įsakymas, kuriuo pakeista gydymo įstaigų vadovų atrankos vykdymo tvarka. Dabar sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atranka vykdoma nebe vienu, o dviem etapais. Negana to, kad komisijos nariai parenkami iš ministrui lojalių asmenų, dabar tik pats ministras spręs po asmeninio pokalbio su pretendentais, kuris iš dviejų daugiausiai balų surinkusių asmenų bus tinkamas į vadovus.
Kyla klausimas, kam reikia vaidinti demokratijos cirkus, kai demokratija čia nekvepia nei iš tolo. Keista, kad Seimo nariai anksčiau nematė, kad mūsų demokratinėje valstybėje atsiranda politikai, kurie su mielu noru kopijuoja Šiaurės Korėjos valdymo principus. Ir kodėl tik dabar Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydama įvertinti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos gegužės 10 d. įsakymą. Kreiptis reikėjo kur kas anksčiau, kol autokratijos vėžys sveikatos apsaugos sistemoje dar buvo pagydomas.
Ir veikiausiai dabar kyla kur kas svarbesnis klausimas, ar demokratines vertybes deklaruojantis išrinktas Prezidentas galės toleruoti ministrą-autokratą.
.