Norėtųsi žinoti, kas iš tikrųjų yra žmogus visomis prasmėmis. Gal net ne taip... Visi mes esame žmonės. Tokia „gyvūnų“ rūšis. Mes gyvename lyg ir krikščioniškoje visuomenėje. Bent jau taip dauguma šaukia. Dievo įsakymus galima būtų sujungti į vieną – nenuskriausk savęs ir artimojo. Artimasis, tai ne tik tas, kuris turi su tavimi bendrą kraują. Tai tas žmogus, ar kitokia gyvybės forma, kuri gyvena arti tavęs.
Rašau šiuos pamąstymus prieš pat „Baltic Pride“ Vilniuje. Nežinau, esu už ar prieš. Tikriausiai linkstu neutraliteto link šiuo klausimu. Mane krikštijo katalikų bažnyčioje. Priklausau heteroseksualiems homo sapiens. Bet neturiu aš teisės spręsti, kad eitynėse dalyvaujantys žmonės yra iš principo blogi. Neturiu teisės mėtyti į juos akmenis. Ir niekas neturi tokios teisės. Neteisk ir nebūsi teisiamas.
Teisybė yra tokia. Aš norėčiau kažkada susipažinti su mano dukros išrinktuoju, bet jei užaugusi ji pasakys, kad yra homoseksuali – ką aš galėsiu pakeisti? Išvaryti iš namų? Atskirti nuo šeimos? Ir kuris iš mūsų tokiu atveju bus blogesnis žmogus? Kieno koks reikalas, ką šitie žmonės daro už miegamojo durų? Heteroseksualai irgi ne šventieji.
Žmonės, kurie tikriausiai nėra labai išsilavinę, garsiai šaukia, kad visi homoseksualai yra pedofilai. Tie patys šaukia, kad visi kunigai yra pedofilai. Ar jūs tuo tikri? Pedofilas – psichinis ligonis. Ir tai ligai nedaro įtakos seksualinės orientacijos ar religinės pakraipos. Ar tarp heteroseksualų nėra pedofilų? Ar nėra žmogystų, žudančių savo vaikus ir artimuosius? Yra ir tokių, kurie grįžta po darbo į „tradicinę“ šeimą, sumuša žmoną ir vaikus. Čia juk tokia tradicija „muša, vadinasi, myli“. Nereikia visų lygiuoti pagal vienetinius atvejus. Jei kažkokioje socialinėje grupėje atsirado nevisprotis, nereikia visai grupei klijuoti vieną etiketę. Juk po dabartinio skandalo Jurbarke nepradėsite kiaušiniais mėtyti į visus kovos menų klubus? Ar pradėsite?
Man visiškai nesvarbu, kokios pakraipos, pažiūrų ar spalvos yra žmogus, jei jis yra doras sociumo narys. Jei jis nekelia pavojaus aplinkiniams, jis yra žmogus.
Kiekvienas gimęs turi prigimtinę teisę būti tuo, kuo nori būti. Kodėl „tradicinė šeima“ taip garsiai rėkia, kad tik jie vieni teisūs? Ir ką jūs, „tradiciniai“ tėveliai, darysite, kai sūnus pasakys, kad jam patinka berniukai? Vesite pas psichologą? Gerai, jei tik tai... Greičiausiai jūs iš viso nesužinosite tokių dalykų, kadangi vaikas, žinodamas jūsų griežtą poziciją šiuo klausimu, net jums nepapasakos. Palauks, kol bus nuo jūsų nepriklausomas ir padarys viską savaip. Tie žmonės, kurie yra kategoriškai nusiteikę prieš vienalytes poras, turėtų išjungti radiją vos išgirdę „Queen“ ar Elton John dainas. Užblokuoti vaikams priėjimą prie kompiuterių prie šių atlikėjų dainų ir informacijos apie juos. Taip pat galite pamiršti „Liūtą karalių“, kadangi dainas ten atlieka kažkas, kieno pažiūros jums yra visiškai nepriimtinos.
Dėl įsivaikinimo. Negi Jums, „pasaulio žmonės“, geriau, kai tie vaikiukai auga globos namuose? Jūs visi šaukiate, kad homoseksualų šeimoje auginamam vaikui bus blogai darželyje ar mokykloje, kad visi iš jo tyčiosis ir pan. Ar susimąstėte, kas apskritai daro įtaką tokioms patyčioms? Nemanau, kad trejų metų vaikas supranta, jog jo grupės draugas auginamas homoseksualų yra kažkuo kitoks. Tokios mintys ateina tik tada, kai vaikas apie jas išgirsta kažkur. O kur kitur gali išgirsti? Galbūt tėvai jam girdint leptelėjo, kad tas draugas yra vargšas, nes turi du tėčius. Arba auklėtojos tarp savęs liežuviais plakė vaikų akivaizdoje. Tai liečia ne tik seksualinę orientaciją. Lygiai taip pat kurstomas nesveikas nacionalizmas, rasizmas, nepakantumas kitokioms religijoms ar nuomonėms. Taip pat vyksta su neįgaliais žmonėmis. Mažas vaikas nesusimąsto, kad jo kaimynas su Dauno sindromu yra kažkodėl nevertas dėmesio, kol neišgirsta pliurpalų iš suaugusiųjų lūpų.
Mažai gyvenau sovietų laikais, bet teko girdėti, kad anuomet buvo gėda, jei vyras su žmona išsiskiria, o išsiskyrusiųjų vaikai tapdavo patyčių objektu. Ar matote analogiją? Šiais laikais yra kitaip. Kodėl žygiuoja į pasivaikščiojimą „tradicinės“ šeimos? Ir kas yra tradicinė šeima? Ar tėtis, vienas auginantis vaiką, yra tradicinė šeima, ar ne?
Aš nevertinu žmonių pagal jų orientaciją, tautybę, odos spalvą. Man, tikinčiam žmogui, labiausiai rūpi, kad žmogus būtų geras. Svarbu, kad jis nežemintų kitų, nevogtų, nežudytų, padėtų skriaudžiamam. Jei Jums, gerbiamieji, staiga prireiktų didžiulių pinigų gydymui, ar būtų svarbu, jei tuos pinigus aukoja ir homoseksualai? Ar Jūs galėtumėte pasakyti, kad paramos iš jų nepriimate ir geriau leisite numirti savo šeimos nariui? Ar svarbu, kokios orientacijos, religijos ar rasės yra Jūsų kraujo/širdies/kaulų čiulpų donoras?
Pasakysite, kad esate ne prieš pačius gėjus, bet prieš jų rengiamą paradą? O aš esu prieš karinius paradus? O kažkas galbūt buvo prieš Popiežiaus ar Elžbietos II vizitą?
Jei mes būtume pakantesni vieni kitiems, gal ir to parado nebūtų. Gerai kažkas iš komentatorių parašė, jog kažkada lygiai taip pat paradus rengė juododžiai ir moterys už lygias teises.
Jei neturite įdomesnių užsiėmimų išskyrus juodinti kažkokią socialinę grupę, tai aš jus sveikinu iš visos širdies! Palinkėčiau tik išvaryti iš savęs pyktį, nes jis griauna tik tą žmogų, kuriame gyvena.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.