Lietuvoje negyvenu jau kelerius metus, tad, turbūt, logiška, kad savo el. bankininkystės nebetikrinu kiekvieną mėnesį (ar kas kelias savaites – esmė ta pati). Bet kai pavėlavęs pateikiau mokesčių deklaraciją už 2017 metus ir pamačiau, kad man bus grąžinta permoka – nusprendžiau patikrinti kokia situacija su mano banko sąskaita, esančia Lietuvoje.

Prisijungęs prie savo banko puslapio – pamačiau, kad el. bankininkystė man nebėra aktyvi. Susisiekus su „Swedbank“ telefonu – man buvo paaiškinta, kad el. bankininkystė nebeaktyvi, kadangi nebuvo sumokėti banko mokesčiai. Gerai, galvoju, mokesčių deklaracijoje pateiksiu savo kitą banko sąskaitą esančia „Paysera“ platformoje. Deja – tai buvo per vėlu, kadangi pinigų išmokėjimas jau buvo suplanuotas (ir atliktas kitą dieną po banko sąskaitos pakeitimo deklaracijoje) – tokią informaciją gavau iš VMI, kai pasiteiravau į kokią sąskaitą buvo išmokėti pinigai. Ir ne – tai nėra keli eurai. Tai buvo 375 eurai, tad man tikrai buvo įdomu išsiaiškinti kur išmokėti pinigai, kad nuo balandžio 27-os dienos niekaip negaunu jų.

Gražią gegužės 6-ą dieną prisijungiau dar kartą prie „Swedbank“ puslapio ir mėginu išsiaiškinti ar įmanoma kažką padaryti su tais pinigais, kurie atkeliavo iš VMI. Šiaip ne taip nugalėjęs „Swedbanko“ „chatbot“ – susisiekiu su ten dirbančia specialiste. Jos atsakymas – nuotoliniu būdu nieko negalima padaryti: nei iš naujo aktyvuoti el. bankininkystę, nei apskritai gauti kažkokios informacijos. Mėginu aš jai paaiškinti, kad neplanuoju ir negaliu atvykti į Lietuvą, bet, deja, iš to – jokios naudos. Siūlė, kad pervedimą, atvykęs į banko padalinį, padarytų kitas asmuo, kurį aš įgaliočiau tam per notarą. Deja, bet nežinau į ką kreiptis – visa giminė išvažinėjusi po užsienius.

Taip pat specialistė suteikė šiek tiek vilties pasakydama, kad „Swedbank“ dar peržvelgs mano situaciją ir galutinį atsakymą pateiks banko žinute“. Mėginu aš įeiti į savo banko žinutes, o ten – klaidos pranešimas: „Jūs neturite teisės atlikti šios operacijos“. Mėginu specialistės paprašyti, kad galutinį atsakymą atsiųstu mano el. paštu, kuris taip pat yra išsaugotas „Swedbank“ informacinėje sistemoje, bet: „konfidencialią informaciją [Swedbank] gali pateikti tik saugiausiomis priemonėmis, tai yra – banko žinute“.

Ties čia mano galvoje švystelėjo vienintelė mintis – „Swedbank“ nėra susipažinę su XXI amžiaus technologijomis.

Pasiūlymas, kaip išspręsti tokias situacijas

Aš tikiu, kad esu ne vienintelis, kuriam teko susidurti su tokia problema. Bet, mano nuomone, yra galimybių, kaip banko darbuotojai, kurie mato visą informaciją apie savo klientus, galėtų padėti net ir nuotoliniu būdu, nors ir menkiausią pagalbą galėtų suteikti, pavyzdžiui, pasakyti sąskaitos likutį ar atlikti pervedimą už asmenį:

1) Šiais, 2019-ais metais, daugumai yra žinoma ir prieinama nemokama programa pavadinimu „Skype“. Per ją banko darbuotojas galėtų susiskambinti vaizdo skambučiu su žmogumi. Juk banko darbuotojas mato asmens tapatybės kortelę (pasą), kuris buvo naudotas atidarant banko sąskaitą, tad galėtų sulyginti veidą, matomą per „Skype“ ekraną ir tą, kuris yra asmens dokumente bei banko informacinėje sistemoje;

2) Užduoti saugos klausimus. Asmuo, kuris naudojosi banko sąskaita, tikrai galėtų atsakyti koks paskutinis darbdavys darė darbo užmokesčio pervedimą. Arba kokius nors kitus saugos klausimus – ši informacija banko darbuotojams yra prieinama;

3) Naudoti trečiųjų šalių verifikavimo paslaugas (pavyzdžiui – Veriff).

Manau, kad tiems asmenims, kurie nustatinėja banke saugos politiką, tikrai turėtų kilti minčių, kaip padėti savo klientams. Juolab, kad mes gyvename XXI amžiuje, kur tikrai yra ne viena, ne dvi ir ne trys priemonės, kaip nustatyti žmogaus tapatybę, jeigu bankui netinka nei Smart ID (žinau iš kito lietuvio, kuriam nesuteikė jokios informacijos telefonu, nors save identifikavo per Smart ID), nei tai, kad asmuo prisijungia prie savo banko puslapio ir ten nemato jokios informacijos.

Kaip kai kurie asmenys pasakytų – būkit paprastesni ir padėkite savo klientams. Tokiu būdu Jūs galite išlošti daugiau, nei pralošti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.


Komentuoja „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius

Apgailestaujame dėl susidariusios situacijos, tačiau tokiu konkrečiu atveju klientui galėtume pagelbėti tuo, kad identifikavę jį pagal kontrolinius klausimus suteiktume informaciją apie pavedimo gavimą, bei svarstytume apie mokesčių kompensavimą.

Norint atnaujinti dalykinius santykius su banku, klientus kviečiame atvykti į banko padalinį ir sudaryti naują sutartį. Jei klientas į banką negali atvykti – siūlome sudaryti įgaliojimą. Lietuvos respublikos piliečiai sudaryti įgaliojimus supaprastinta tvarka gali LR ambasadose. Uždarytų sutarčių atstatymas nuotoliniu būdu nėra įmanomas dėl teisinių ir saugumo reikalavimų.

Kodėl buvo nutraukti dalykiniai santykiai su klientu šiuo konkrečiu atveju, komentuoti sudėtinga neturint visos informacijos. Dažnai pasitaikanti priežastis būna kliento nebendradarbiavimas ir nereagavimas į jo nurodytais kontaktais siunčiamus pranešimus apie asmeninių duomenų atnaujinimą. Visgi dalykinių santykių su klientu nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma, kai jau būna išnaudotos visos susisiekimo su klientu galimybės.