Dar ne taip seniai visa tauta piktinosi Norvegijos vaikų teisių apsauga, kaip jie ten grobia tuos nekaltus mažylius, tiesiog plėšia iš tėvų rankų. Ak, kokie tie norvegai parazitai, Lietuvoje taip jau niekada nebus. Deja, šiandien žinome daugybę baisesnių įvykių, kurie su mūsų mažyliais nutiko šioje laisvoje Lietuvoje. Valdžia suskubo keisti įstatymus, bet žmonių sutryptų jausmų nebeįmanoma pakeisti. O gal tiesiog nereikėjo išradinėti dviračio ir įjungus sveiką protą sukurti įstatymą, kuriuo žmonės pasitikėtų ir pasidžiaugtų. Kuo tie lietuviai kitokie nei pavyzdžiui, latviai, estai ar suomiai? Gal reikėtų pasimokyti iš aplinkinių kaimynų geros patirties? Ir vis tik beveik niekuo dėta garsioji kauniečių šeima tapo atpirkimo ožiais. Tiesiog žiauru girdėti tokias istorijas, kai savi piliečiai taip smarkiai kenčia nuo kvailos sistemos.

Atrodo, kad pareigūnai, turintys didesnę įstatymo galią, tiesiog atvirai demonstruoja genocidą ir siekia, kad kuo daugiau piliečių išvažiuotų iš šalies ir niekada negrįžtų. Deja, tokio tautos naikinimo rezultatai jau ryškėja. Jei niekas nesikeis, lietuviai savo krašte gali tapti mažuma...

Kad valdžia viską pradeda „ne nuo to galo“, matyti ir iš alkoholio reklamos bei prekybos apribojimų. Nežinau, kaip jums, mieli tautiečiai, bet man atrodo kvaila žiūrėti paslėptą alaus reklamą televizijoje. Kam tie vaikiški žaidimai? Lyg visa tauta staiga ėmė ir nustojo gerti (ragauti) normalų alų, ir perėjo prie nealkoholinio? Atrodo paprasčiausiai nerimta. Galbūt ne veltui sakoma, kad uždraustas vaisius visuomet yra saldesnis, todėl beveik kasdien naujienų laidose girdžiu ir matau stipriai „nusitašiusius“ įvairaus plauko vairuotojus, ir net neturinčius vairuotojo pažymėjimo.

Ką ten kalbėti apie eilinius, jei net patys policininkai ar kitokie teisininkai sugaunami už vairo vos beapverčiantys liežuvį? Ir kiek skaudžių avarijų vis dar nutinka keliuose dėl girtavimo. Beje, prisiminiau atvejį, kai policija „supakavo“ šimtadienį šventusius abiturientus. Ne šiaip viešoje vietoje, o išnuomotoje pirtelėje. Sakykit kaip norit, bet čia jau buvo perlenkta lazda. Juk galima uždrausti vartoti alkoholį ir nuo kokių trisdešimties metų amžiaus. Jei įstatymas neveikia, reiškia, kad kažkas su juo negerai. Tuo tarpu garsusis čigonų taboras toliau klesti ir ten beveik kasdien žūsta jauni žmonės, net nepilnamečiai. Bet valdžiai dėl to galvos neskauda, lai naikina lietuvių tautą. Tai taip pat idealus genocido pavyzdys, kurio „neima“ jokie įstatymai. Jie tik galioja jauniems lietuviukams, pas kuriuos randama nors mikroskopinio dydžio „žolė“. Va tuos tai galima bausti visu griežtumu, jie juk lietuviai, tai ir naikinti reikia šitokiais „arkliniais“ įstatymais...

Dar pora kvailesnių draudimų pasirodė visai neseniai, kai užsimota drausti nėščioms moterims vartoti alkoholinius gėrimus ir vairuojant automobilį atsigerti vandens ir dar visokių niekų. Ir nežinia kaip bus dėl planuojamo draudimo rūkyti balkonuose. Na, taip, puikiai suprantu, kad nėščia moteris vartodama alkoholį daro didžiulę klaidą, o vairuotojas privalo žiūrėti į kelią, bet kur sveiko proto samprata? Ką tokie draudimai duos, kokios naudos, jei nesuvokiama kaip bus tikrinama ir baudžiama? Suprasčiau, jei po avarijos paaiškėtų, kad žmogus šukavosi prieš veidrodį, tada būtų galima jį už tai nubausti, arba gal tiksliau sakant, pritaikyti tam tikrą nuobaudos rūšį. Bet draudimo samprata taip stipriai įaugo į „valdžiažmogių“ galvas, kad jie nieko kito nebesugalvoja, tik drausti ir bausti. Todėl pradeda atrodyti, kad apskritai gyventi Lietuvoje greitai bus uždrausta ir baudžiama, nes kur tik bepasisuksi, viskas draudžiama. Net už garsiau burzgiantį automobilį ar motociklą policija pradėjo bausti, ir negana to, atima techninės apžiūros pažymėjimus.

Tas pats sakytina ir apie skiepus. Jeigu kas nors yra daroma per prievartą, tai jau nebevadinama demokratija. O kad nebūtų prievartos, ir žmonės patys savaime būtų sąmoningi, reikia juos šviesti.
Nežinau kaip turi jaustis eilinis Lietuvos pilietis, matydamas, kad jo teisės kasdien vis labiau „siaurėja“, atsakomybė didėja, ir apskritai jo prigimtinės ir bet kokios kitokios laisvės vis labiau varžomos.

Tačiau laimei, aš gyvenu kitoje šalyje, kur jokių kvailų draudimų nėra. Todėl girdint politikų norus viską, kas tik gali būti nedraudžiama normaliame pasaulyje, uždrausti ir juo labiau, už visa tai dar ir nubausti, nebeatrodo juokinga. Skaitau mano Tėvynėje dar likusių piliečių komentarus elektroninėje erdvėje ir kraupstu. Štai pacituosiu vienos moters komentarą dėl draudimo rūkyti nuosavame balkone: „Ar be draudimų daugiau nieko nebesugalvojate? Sugalvokit lengvesnį gyvenimą žmonėms. O tai jau baigiat visus užsmaugt savo nesąmonėmis. Darykit ką nors dėl žmonių gerovės. Užknisot - baust, draust, vaikus atiminėt. Neįmanoma jau net nusišikt. Už ką tokie balvonai pinigus gaunat? Sėdit ant žmonių sprando ir iš jų gyvenat. Ar ne gėda? Seimūnai išsipūtę kaip erkės kraujo prisisiurbusios. Gėda“.

Dauguma lietuvaičių suvokia, kad praktiškai nė vienas draudimas tinkamai nesuveiks, o ir dabar neveikia. Tik visi tai bijo pasakyti garsiai. O komentaruose parašyti nebijo. Todėl ir klausia, ar tik rytoj neuždraus kvėpuoti, ar negaus baudos už oro pagadinimą, ar nereikės mokėti už lietų, ar išvis neuždraus gyventi? Ir čia pat pasipila kai kurių pasipiktinusių tautiečių siūlymas išdaužyti Seimo pastato langus, kaip aną kartą. Bet palaukit, brangūs Lietuvos patriotai! Kur jūsų drąsa, kai reikia savo nuomonę išsakyti garsiai? Komentaruose keikiat Lietuvos valdžią, dedat ją į šuns dienas ir prisiekinėjat niekada „tokių zombių ir kiaušingalvių“ neberinkti.

Žinoma, laikas parodys. Tik tas laikas jau dabar teka, ir nuo jūsų, mielieji tautiečiai, drąsos bei pilietinio supratimo priklausys jūsų (ir mano) ateitis. Todėl nepraleidau progos balsuoti ateinančiuose rinkimuose, nors gyvenu užsienyje. Be abejo, kol dar laikas nesibaigė, raginu ir kitus tautiečius tai padaryti. Aš vis dar tikiuosi, kad ta ateitis bus daug šviesesnė, atviresnė ir kupina ne deklaruojamos, bet tikros laisvės. O demokratiškai (ir be apgaulingų pažadų) išrinkti valdžios atstovai sugebės sukurti ir priimti tokius įstatymus, kad tauta juos gerbtų ir džiaugtųsi, jog gyventi šioje šalyje gera.