Niekada nemaniau, kad besiremiant mano pasirašytos LK interpretacijomis, aš lietuvių politikų būsiu sunaikintas kaip Lietuvos pilietis. Negaliu likti tik abejingu stebėtoju, matant, kaip naikinami gimimu įgyti ryšiai tarp motinos-Lietuvos ir jos toliau nuo Lietuvos nuklydusių vaikų. Man gaila, bet kurio atstumto, įtikinto, kad jis nereikalingas, pasmerkto... lietuvio, praradusio pilietinį ryšį su Lietuva. Tai yra nepataisoma tragedija jam, Lietuvai ir visai lietuvių tautai. Bet pradėkime nuo pradžių.
Praėjus porai metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, likimas lėmė atsidurti toli nuo gimtinės. Staiga, atsidūrus svetimoje šalyje, kultūroje, nepažįstamoje aplinkoje, kiekvienas žmogus ieško būdų, kaip naujoje vietoje įsikurti, „prigyti“... Visiems emigrantams pirmos dienos, mėnesiai, metai yra neapsakomai sunkūs. Žmogus kabinasi rankomis, kojomis ir net dantimis, kad tik išgyventų.
Galų gale, imigrantas sulaukia dienos, kai jis gali įgyti gyvenamos vietos pilietybę ir galų gale, po daugelio labai sunkių metų, įvairių išbandymų, pasijusti savo namuose „savu“, o – ne laikinu svečiu. Įgyta gyvenamos vietos pilietybė garantuoja ne tik jausmą, kad emigrantas nebėra savo kaimynams „svetimas“ prašalaitis, bet garantuoja galimybę gauti valdišką darbą, gauti paskolą, nebūti ištremtam iš šalies dėl greičio viršijimo, išvykti iš šalies ilgesniam laikui ir neprarasti teisės gyventi šalyje... Ir suteikia įvairių garantijų dėl kurių emigrantas gali laisviau atsikvėpti.
Suprantama, kad kiekviena šalis turi skirtingas taisykles, kaip ji elgiasi su imigrantais ir po kiek laiko pradeda laikyti savais.
Priėmiau gyvenamosios vietos pilietybę, nes čia gyvenau, o nuo rinktų politikų sprendimų priklausė mano mokamų mokesčių dydis, mano vaikų mokymosi sąlygos, sveikatos apsaugos patarnavimai, net sniego nukasimas nuo kelių. Išgyventi reikia ten, kur tu tuo metu gyveni.
Nors Lietuva, iš pradžių dar Lietuvos piliečiui nesuteikė jokių garantijų, nedavė man nei cento, bet mano vaikai įgijo puikų išsilavinimą, gerai kalba lietuviškai, žino Lietuvos istoriją – išaugo tikrais šalies patriotais, svajojančiais vieną dieną grįžti gyventi į Lietuvą. Žinoma, jeigu broliai lietuviai jų neatbaidys su savo baisia retorika prieš „išdavikus emygerius“. Tie, kurie užsienyje neauginote savo vaikų, net neįsivaizduojate, kiek laiko, ištvermės ir pastangų kainuoja svetimoje aplinkoje vaikams įdiegti tautines vertybes.
Po gero dešimtmečio sužinojau iš lietuviškos žiniasklaidos, kad Lietuvos valdžia iš manęs atėmė Lietuvos pilietybę. Taigi, manęs su Lietuva nebesieja joks oficialus ryšys ir Lietuva su manimi elgiasi kaip su bet kokiu užsieniečiu, atvykstančiu į Lietuvą. Viskas buvo padaryta, kad aš, skrisdamas į Lietuvą, nebesijausčiau keliaujantis NAMO... Silpnas balsas kažkur pasąmonėje vis dar šnabžda, kad ne Lietuva ir ne lietuviai tavęs išsižadėjo, nubaudė, o – Lietuvos politikai, žaidžiantys su žmonių likimais. Aš visada nešiojuosi Lietuvą su savimi: savo širdyje, balse, tarmėje, šypsenoje, akių spalvoje... Kiekvieną kartą sutikęs nepažįstamą žmogų po pasisveikinimo turiu papasakoti kur esu gimęs ir turiu progą aiškinti apie nuostabią Lietuvą, jos grožį, didingą, bet liūdną istoriją, nuostabius žmones. Nors Lietuva manęs nebelaiko savu, bet visi užsieniečiai (kaimynai, bendradarbiai, draugai) mane priskiria Lietuvai: vadina lietuviu, klausinėja apie Lietuvą, ragina priešintis Putino kėslams, pasakoja apie sutiktus kitus lietuvius...
Atimta Lietuvos pilietybė atėmė iš manęs galimybę dalyvauti gegužės mėnesį vyksiančiame referendume, kuriame bus svarstoma galimybė išeiviams išlaikyti Lietuvos pilietybę užsienyje priėmus gyvenamos vietos pilietybę. Man, kaip ir daugeliui panašaus likimo lietuvių, šis referendumas, sprendžiantis lietuvių ir Lietuvos likimą jau yra pavėluotas. Iš šalies vertinant Lietuvos pilietybės atėmimas atima iš lietuvio galimybę daryti įtaką Lietuvos valstybės ateičiai, tuo pačiu, panaikina jo atsakomybę už Lietuvos likimą. Belieka tik tylaus stebėtojo vaidmuo.
Ramiai stebiu vykstančias „diskusijas“ iš šalies ir darosi liūdna dėl susidariusios padėties. Susidaro įspūdis, kad Tarybų Sajungoje propaguota, Lietuvos politikų palaikoma, 20 metų kurstoma neapykanta „išdavikams“ emigrantams, pavirto į brolžudišką karą virtualioje erdvėje. Garsūs Lietuvos intelektualai, Lietuvos „dešiniųjų“ partijos lyderiai, Lietuvos patriotais save įvardinjantys lietuviai – visi įrodinėja, kad „protingi“ balsuotojai turi balsuoti „prieš“ galimybę išlaikyti Lietuvos pilietybę užsienyje. Atrodo, kad tas, kuris save laiko didžiausiu Lietuvos patriotu, privalo viešai išreikšti panieką išeivijos lietuviui. Pasižiūrėkite pvz. į „Alkas“ tinklapį, kuriame straipsnius rašo ir diskutuoja didžiausi Lietuvos „patriotai“, kurie lietuviakalbių lietuvių sumažinimą pasaulyje laiko didžiausiu Lietuvos patriotų pasiekimu.
Visas pasaulis jau žino, kad Kremlius naudoja visas prieinamas jiems priemones kiršinti tarpusavyje žmones, nes „kai du mušas, trečias – laimi“. Ar nebūtų įdomu paspėlioti kuriuos Lietuvos politikus,
„patriotus“ Kremliaus naudoja įrankiu, kiršinant lietuvius tarpusavyje ir juos naikinant.
Sakoma, kad „žuvis pūsta nuo galvos“. Politikų, žiniasklaidos pastangos supriešinti išvykusius lietuvius su pasilikusiais Lietuvoje duoda gausų derlių. Skaitau tautiečių parašytus komentarus ir matau, kaip jie organizuojasi balsuoti prieš lietuvių „pagal kilmę“ galimybę išlaikyti Lietuvos pilietybę: „Lietuvi, tark dvigubai pilietybei – NE. Jei tu tikras lietuvis, žinoma.“ Vieni skelbiasi, kad balsuos „prieš“ lietuviams galimybę išlaikyti Lietuvos pilietybę, nes ne ta partija pasiūlė referendumą: „Nepritarsiu dvigubai pilietybei tik todėl, kad tai nori prakišti Karbauskis. Matyt, jis turi slaptų kėslų, tik tai slepia.“... „tokio referendumo paskelbimas – antivalstybinė veikla“
Kitiems trūksta informacijos: „Paskelbkite vienąkart bent referendumo formuluotę. Dabar visi šneka, viešina, agituoja, tik niekas nežino, už ką ar prieš ką. Iki referendumo mėnuo beliko, o niekas formuluotės dorai nežino.“ Trečia grupė nesusilaiko nepaskleidę savo neapykantos: „Špyga į kaktą Lietuvos išdavikams“, „Dviguba pilietybė reikalinga tautos išdavikams karjeristams įteisintiems vagims.“ Ketvirta grupė prisiklausiusi gąsdinimų bijo: „Referendumas dėl dvigubos pilietybės tik pretekstas pradėti keisti Konstituciją. Po to seks siūlymas atsisakyti kalbos, teritorijos, tradicinės šeimos apibūdinimo. Ir taip savo bukumu sunaikinsim Lietuvą galutinai. Pasidomėkite išmintingų žmonių nuomonės ir neužkibkite ant jauko.“ „Dviguba pilietybė – tai teisinis absurdas, kaip pasakė teisininkai iš įvairių pasaulio šalių. O jie teisę tai išmano! Beje, dvigubomis pilietybėmis plačiai naudojasi nusikaltėliai, kad prasiskverbtų į kitas šalis, tame tarpe teroristai. Daugelis žinomų nusikaltėlių vadeivų turėjo kelias pilietybes“, „Kokia nauda Lietuvai iš to, kad jos pilietybę (ir teisę rinkti jos valdžią, nemokamai studijuoti jos universitetuose ir t. t.) turės kažkur kitur gyvenantys kitų valstybių piliečiai?.“ Penkta grupė balsuos „prieš“ dėl pavydo: „O štai mes, Lietuvoje likusieji, jeigu bus prastumti Dvigubos pilietybės įteisinimai, ir liksime tas Konstitucijoje minimas „NIEKAS“, kuris „negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. O emigrantai taps orveliškai „lygesni“, t. y. galės du kartus balsuoti, rinkti dviejų šalių parlamentus ir kitas valdžias... “, „Lietuvoje negyvenantys mums ant galvos dar turės ir teisę valdžią rinkti. Na, jau Ne.“ Tokie virtualioje erdvėje plaukiojantys gausūs Lietuvos piliečių pasisakymai leidžia nesunkiai nuspėti referendumo rezultatus.
Paskaičius tokius tautiečių komentarus iškyla klausimas: ar Lietuvos žmonės tikrai nežino apie referendumą, jo pasekmes ir yra gudrių politikų už nosies vedžiojami; ar jie sąmoningai renkasi NEžinoti, kad galėtų sėkmingiau skleisti demagogiją, siekiant savo tikslų. Iš šalies stebint, Lietuvos žiniasklaidoje tikslios, objektyvios, ne šališkos dėl būsimo referendumo visai nėra, nors iki balsavimo liko mėnuo. Nemadinga, nepopuliari, politikams kenkianti tema... Tiems, kurie nori nori sužinoti tikslią referendumo teksto formuluotę... gauti atsakymus į rūpimus klausimus, siūlau informacijos ieškoti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tinklapyje.
Jeigu iki šiol išeivijos lietuvių likimą lėmė Lietuvos politikai, tai dabar, gegužės mėnesį tau, Lietuvos pilieti, bus suteikta galimybė pasirašyti išeivijos lietuvio ir Lietuvos nuosprendį. Ir tai jau bus ne Lietuvos politikų, o pačios tautos pasirašytas nuosprendis. Nepasiduok manipuliuojamas „gudresnių“. Balsuok vedamas ne pykčio, keršto, neapykantos, o – sąžinės ir atsakomybės dėl Lietuvos likimo. Lietuvi, nesileisk įtraukiamas į bjaurias kovas prieš „nedorėlius“ (skriaudikus, žulikus, vagis melagius...) išeivius. Žinok, kad „ekspertai“ manipuliuoja tavo emocijomis ir pasinaudoja tavimi, spręsdami savo problemas, pasitarnaujant savo ponams. Suprask, kad tavo komentarų skiltyse sėjama neapykanta, yra skaitoma išeivių ir atneša labai gausų derlių: naikina užsienyje lietuvių bendruomenes, skatina lietuvius nusigręžti nuo visko, kas jiems primintų lietuvybę.
Lietuvos Himnas primena, kad mūsų stiprybė yra vienybėje. Lietuvių liaudies patarlės paantrina: „Kur nėra vienybės, ten nėra nei pasisekimo. Kur – vienybė, ten – galybė.“ Kodėl netikite liaudies išmintimi? Kodėl ignoruojate Lietuvos Himno žodžius? Laisva Lietuva savo rankomis per ketvirtį amžiaus jau sunaikino tūkstančius savo piliečių. Ar dėl tų piliečių išnaikinimo pajutote palengvėjimą, džiaugsmą – ar nebeturite problemų? Ar tikrai manote, kad ketvirtadaliu pasaulyje sumažėjus lietuviakalbių Lietuvos piliečių, Lietuva taps laimingesne, tvirtesne, saugant savo kalbą, kultūrą, istoriją? Ar tikrai manote Lietuvai nebūtų naudingi užsienio šalyse gyvenantys pilnateisiai Lietuvos piliečiai? Šiuos klausimus galima būtų tęsti ir tęsti, bet... atsakymus į panašius klausimus gali surasti tik žmogus, kurio smegenyse nėra įsitaisęs pavydo, neapykantos, keršto... virusas.
Jūsų sprendimas nulems išeivių ir Lietuvos likimą. Indėnų patarlė sako: „nėra pasaulyje tokių kvailų medžio šakų, kurios kovotų tarpusavyje“. Arba „nėra tokio kvailo medžio, kuris kariautų prieš savo šakas“. Ar lietuviai bus išmintingesni už medį sužinosime jau gegužės mėnesį.