Daktarė pradėjo klausinėti, kur gyvename, klausė, ar Lietuvoje. Pasakėme, jog grįžome iš Norvegijos pasitikrinti ir pamatyti pirmą kartą mažylį. Daktarė elgėsi tikrai šiurkščiai kaip su nėščia moterimi ir visiškai nejuokingai juokavo. Pradėjo apžiūrinėti mažylį, pasakė mums laiką, jog dabar daugiau nei 10 savaičių. Po apžiūros pasakė, kad jai nepatinka vaiko sprando raukšlė ir ji per didelė.
Pati vėliau išsiaiškinau, jog sprando raukšlė matuojama tik 13-14 savaitę. Galiausiai jos išvada mus pribloškė. Pasakė, kad įtaria Dauno sindromą... Mes su vyru tik tylėjome, nes žinia buvo baisi. O ji toliau be nesustodama kalbėjo. Pasakė, kad kaip akušerė-ginekologė yra už gimdymą, bet pasiūlė mums labai gerai viską apgalvoti, nes šeima su tokia diagnoze ilgai neišsilaiko ir išyra. Pranešė, kad turime dar laiko pagalvoti, nes po to tau jau niekas nepadės. Ji, žinoma, turėjo omenyje išvalymą.
Aš sėdėjau ant kėdės, visa drebėjau, o ji tik visiškai šaltu veidu ta patį ir tą patį kalbėjo... Aš, jauna mama, 23 m., nežinojau nei ką sakyti, nei kaip elgtis. Vos ne vos išlemenau, kad mes pasitikrinsime grįžę į Norvegiją. Ji tik numojo ranka ir paklausė, o kam, manęs ten niekas iki 3 mėn. vis tiek nežiūrės. Sako, aš tave siunčiu pas genetikus, nors, žinoma, tyrimai kainuoja 600 eurų. Ir pridūrė, jei dėl vaiko pinigų negaila.
Išėjusi iš kabineto verkiau balsu kaip šuo. Ačiū Dievui, kad buvo mama ir sesė su manimi. Vos ne vos nuramino, kad tokiu būdu tik pasipelnyti nori. Toji daktarė dirba privačiai. Buvo dar pavojingas nėštumo laikotarpis, nuo tokio streso galėjau patirti persileidimą tos daktares dėka. Gerai, jog nusprendėme eiti po vestuvių, o ne prieš, būtų mūsų gražiausią gyvenime šventę sugadinusi..
Už poros savaičių grįžusi į Norvegiją nuėjau ten pasitikrinti ir viską papasakojau. Norvegijos daktarai tik galvomis kraipė ir nuramino, kad mano mažylis kuo sveikiausias ir viskas yra gerai. Buvau lyg ant sparnų! Ir pagaliau, sausio mėnesį sulaukiau gražaus, sveiko ir labai stipraus berniuko! Aišku, aš likau traumuota visam gyvenimui, todėl dabar paniškai bijau žiūrėti į žmones ar vaikus su Dauno sindromu, PANIŠKAI! Kai pagalvoju, kas galėjo nutikti per daktarės kaltę, gumulas gerklėje užstringa.
Dėkoju Dievui ir visiems mane palaikiusiems žmonėms. Ne visada pasitikėkite tuo, ką sako daktarai vardan pinigų. Esu jauna, vieno vaikelio mama, bet ką išgyvenau, nelinkėčiau nei vienam. Pasidomėjusi, apie tą daktarę išgirdau ir ne tokių žiaurių istorijų, bet ligų prigalvoja visokių, kad ohoho. Kokia žala nėščiosioms! Argi toks žmogus gali dirbti toki darbą?! Ir dar pasiūlyti išvalymą.
Norėjau jos puslapyje palikti atsiliepimą, bet užpildžiusi, kad likau labai nepatenkinta ir visiškai nerekomenduoju kaip daktarės, man tik išmesdavo error, o geram atsiliepimui leido patvirtinti užklausą.