Išsikviečiu greitąją pagalbą. Mane išveža į Antakalnio klinikas. Dar nežinau, kad manęs laukia daugiau negu para siaubo. Pinigų neturiu, atsidėkoti negalėsiu. Guliu palatoje visą dieną, jau nebesuvokiu, kas kiek laiko sąrėmiai, niekas prie manęs neprieina. Moterys palatoje keičiasi, vienos išvežamos gimdyti, guldomos kitos.

Vakare, apie 21 valandą, pro mane demonstratyviai, su pagalve rankoje, praeina gydytojas. Iškraipydamas mano pavardę sako: „Labanakt, ...iene“. Apie vidurnaktį ateina akušerė, pažiūri į mane, liepia eiti ant gimdymo stalo. Nueinu, vėl guliu. Taip pragulėjau iki ryto. Tuo momentu kažkaip nepagalvojau, kad vaikas galėjo gimti negyvas. Ir tik daugiau negu po paros, kai ligoninėje pasikeičia medikų pamaina, lyg pro rūką girdžiu: „Pabaikim su šita“ ( tai apie mane kalba). Viena gydytoja užgula ant pilvo, spaudžia, staiga pagimdau, labai „suplyštu“. Ačiū Dievui, vaikas gyvas, sveria daugiau negu keturis kilogramus.

Niekas nesako, kada išleis namo. Staiga vieną rytą seselė praneša, kad šiandien galiu vykti namo, tačiau artimieji iš kito Lietuvos krašto atvyks tik pavakare. Niekam nerūpi. Man liepta susirinkti daiktus ir eiti lauk iš palatos, nes lova reikalinga kitai gimdyvei. Ką gi, išeinu į koridorių, atsisėsti dar negaliu, stoviu, klūpau ant minkštasuolio. Pietų metas, bet valgyti negaunu, vaiko maitinti į koridorių niekas neatneša. Vyras atvažiuoja apie 18 valandą. Vyksim namo.

Po trijų metų kitas gimdymas Kauno klinikose. Gimdymas nesunkus, tačiau didelis kraujavimas. Ant pilvo akušerė uždeda guminę „pūslę“ su ledu. Aš snūduriuoju, kol staiga pabundu nuo klyksmo. Pasirodo, aš vis dar gimdykloje, su ta pačia „pūsle“, tik jau sušilusia, ant pilvo. Po gimdymo praėjo penkios valandos. Valytoja atėjo valyti gimdyklos ir rado mane. Pagalvojo, kad lavonas, išsigandusi ėmė klykti. Galėjau ir lavonu tapti, bet, matyt, aukščiausiasis mane saugojo vaikams.

Rašau ir viską taip aiškiai prisimenu, tarsi viskas buvo visiškai neseniai. Niekam nelinkiu tokių patyčių patirti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turėjote nemalonią gimdymo patirtį? Galbūt daktaro ar artimųjų žodžiai svarbiausiu momentu jus sutrikdė? O gal gimdėte irgi sovietmečiu ir norite pasidalinti, kaip tada elgdavosi su gimdyvėmis? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano gimdymo istorija“.