Sąrėmiai dažni, skausmas pragariškas. Kai pasodino mane į „lėktuvą“ patikrinti, kiek atsidarė gimdos kaklelis, jaunam ginekologui kišant ranką, aš sudejavau. „Gėdos turėkite“, – suriko visu balsu.
Neturėjau su savimi pinigų, nes dar nežinojau, kad reikia duoti kyšį. Šiaip taip nuėjau į tualetą. Ten kruvinas palas skaičiavo mėlynanosė. Iš skausmo, užėjus sąrėmiui, sudejavau. „Ku**a, mauk lauk, o tai pagimdysi tualete“, suriko ir stūmė mane į sieną.
Dingo naujagimio tonusai, maldavau, kad darytų Cezario pjūvį, bet nedarė. Vėliau tonusai atsirado. Kai pasikeitė pamaina ir atėjo pagyvenusi gydytoja-ginekologė, ji staigiai liepė eiti man į gimdyklą. Skausmai nurimo, sąrėmiai nutrūko, nepadėjo nė lašelinė, todėl sukarpė gimdos kaklelį ir gydytoja užsigulė ant pilvo ir išstūmė vaiką. Neverkė, bet kai įkišo į šaltą vandenį, atsigavo. Pasirodo, kad mano buvo per siauri takai – tokia anatomija. Gerai, kad gyvenau su tėvais, mama buvo namų šeimininkė, tai po kurio laiko atsigavau.
Laimingos šiuolaikinės mamos, kad gimdyme leidžia dalyvauti vyrams ar kitiems artimiesiems. Dar pasakysiu, kad vyrui į lagaminą buvau sudėjusi kūdikio kraitelį. Ten dar įdėjau močiutės austą baltą lininę antklodę su pinikais, nes buvo žiema. Grįžusi iš gimdymo namų, neberadau. Pavogė.
Tai buvo 1974 metų sausio mėnesį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Turėjote nemalonią gimdymo patirtį? Galbūt daktaro ar artimųjų žodžiai svarbiausiu momentu jus sutrikdė? O gal gimdėte irgi sovietmečiu ir norite pasidalinti, kaip tada elgdavosi su gimdyvėmis? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano gimdymo istorija“.