Reikėtų keisti šį miestą taip, kad jame nebeliktų vietos visokios pasikėlusioms k... iš gerai žinomų draudimo bendrovių ir bankų, kurios su atėjusiais į darbo pokalbį kandidatais elgiasi kaip su š... gabalu. Jokios pagarbos.
Šiame mieste be pažįstamų praktiškai negalima susirasti darbo, kuriame mokėtų daugiau, negu 500-600 Eur. Kas iš to, jeigu turi išsilavinimą, bet ieškodamas darbo čia visada atsitrenki į sieną, nes vieninteliai darbai, kuriuos šiame mieste siūlo (išskyrus, aišku programuotojus) yra tik sandėlio darbininkams, pardavėjoms, padavėjoms, administratorėms ir antrarūšiams vadybininkams. O miesto meras susirūpinęs tik miesto estetinio įvaizdžio gerinimu (trinkelių klojimu), bet ne tuo, kad šiame mieste darbo rinka ir žmonių mentalitetas pastaruosius trejus metus stovi vietoje. Visiška stagnacija. Ir niekas, išskyrus gatvių trinkeles, negerėja.
Kas iš to, kad Kaune dygsta modernūs, stikliniai verslo centrai pačiame miesto viduryje, jeigu tuose centruose įsikuria tik ubagiškos įmonės, nekuriančios jokios pridėtinės vertės ir visus pinigus išleidžiančios patalpų nuomai, o darbuotojams mokančios arba minimumą, arba kaip dabar visur darbo rinkoje madinga, reikalaujančios, kad žmonės dirbtų su individualios veiklos pažyma ir patys susimokėtų visus mokesčius, jog darbdaviams nereikėtų vargti.
Iš visų Lietuvos miestų, kuriuose yra tekę būti, matyt, blogesnės darbo, mentaliteto ir gyvenimo sąlygos yra tik Pasvalyje. Būtų galimybė, tuojau pat iš čia išvykčiau, nes jau nusibodo šiame mieste daužyti galvą į sieną. Deja, mane čia laiko įsipareigojimai, kurių negaliu nutraukti.
Aišku, daug kas su manimi nesutiktų, bet tai daugiausia būtų tie, kurie sėdi savo šiltose darbo vietose, kuriose jau įsitaisę dirba trejus metus ir ilgiau, su visais priedais, nemokamais vaisiais ir picomis penktadieniais, nemokama kavyte. Tokie, kurie turi normalius darbus ir padorias gyvenimo sąlygas, niekada net nesistengia suprasti tų, kurie kiekvieną kartą atsitrenkia į sieną ir turi vos ne pramušinėti ją galva, kad kažko pasiektų. Tie, kurie įsitaisę savo šiltose darbo vietose, tegul geriau pagalvoja apie tai, kad tarkime jiems prieš kokius trejus metus pasisekė pereiti darbo atranką ir gauti darbą, nes jie buvo (galimai) tuo laiku, stipresni kandidatai už kitus. BET, jeigu darbo atranka vyktų dabar, ar jiems vėl taip pasisektų, ar jie ir vėl būtų stipresni kandidatai už kitus? O gal atsirastų kas nors, kas būtų už juos protingesnis, geresnis ir tinkamesnis kandidatas?
Ir jiems nuleidus galvas reikėtų eiti ne į naują darbo vietą, bet į darbo biržą.
Kauno veidą, šio miesto chamiškumą geriausiai atspindi tokie žmonės kaip Andrius Užkalnis (nebūtinai rėksmingumą reikėtų suprasti tiesiogiai, tai gali būti ir rašymai socialinėje medijoje) ir nesiskaitymu, pašiepimu tų, kurie gauna mažiau ar kuriems prasčiau sekasi. Tarkime, A. Užkalnio tekstas, skelbtas DELFI tinklalapyje pašiepia žmones, kurie dirba už mažą atlyginimą ir kuriems nepavyksta „prasimušti“. Jis skleidžia erezijas, kad virėjos, pardavėjos, padavėjos ir pan. gali gauti vos ne virš 1000 Eur už savo darbą, o pagal jį išeina, kad tos ar tie, kurie tiek negauna, yra tik nesugebantys dirbti tinginiai. Nors vienetai įmonių Kaune paprastoms virėjoms siūlo daugiau nei 500 Eur, dauguma ir tiek nesiūlo, o tenka ne tik paromis virtuvėje ruošti maistą, tampyti sunkiausius padėklus su maisto produktais, bet ir dar ruošti banketus. Ir viskas dažniausiai kaunietiškų darbdavių valia suguldoma ant vienos virėjos pečių, o priedų už jos sunkų darbą negauna. Ne tik priedų, bet ir priklausančių pietų pertraukų ar elementarios galimybės pavalgyti, kaip priklauso. Nebent stovint prie puodų, jeigu šeimininkai nemato, gali kokį kotletą ar bulvę greitai suvalgyti, bet daugiau ne, kol nebaigs savo pamainos. Tokia tvarka Kaune.
Aišku, A. Užkalnis mano, kad kuria didelę pridėtinę vertę visuomenei. Tačiau kokia ta jo kuriama vertė? Lankytis kavinėse, restoranuose ir valgyti? Ar valgymas šiame gyvenime žmogui turi būti svarbiausia? Ar jis dėl to viską daro? Čia jo kuriama pridėtinė vertė? Išleisti koldūnus su savo atvaizdu? Ar tai pridėtinė vertė? Nemanau, kad jis sukuria daugiau pridėtinės vertės, negu tie, kurie dirba už mažesnį (galbūt net minimalų) atlygį. Apskritai, tai labai keista girdėti žmogų kalbant apie tai, kad tie, kas dirba už minimumą yra tinginiai.
Arba darbas pagal individualios veiklos pažymą, arba pagal paslaugų teikimo sutartis. Kol esi jaunas, toks darbo būdas gal ir visai geras, nes yra galimybė užsidirbti pinigų ir būti nepriklausomam, BET bėgant metams, kai pradėti norėti daugiau stabilumo ir galbūt įsigyti nuosavą nekilnojamąjį turtą, tuomet supranti, kad patekai į spąstus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.