Ir džiaugiuosi, matydamas, kiek toli mūsų valstybė pajudėjo pirmyn – už minimalų atlyginimą dirba tik 15 proc. tingesnių ar mažiau talentingų dirbančiųjų arba jaunimo (taip ir turėtų būti – jaunimui svarbiausia įgyti patirtį, o ne iš pirmo darbo pirkti automobilius ar namus statyti, elementaru), likusiems atlyginimai tik kyla, ekonomika atrodo sveikai, niekada sveikiau neatrodė.
Be abejo, ne visiems taip atrodo, ne visi moka ar nori džiaugtis tuo, ką mato, ypač jei mato nedaug ar matyti nenori. Vyresni žmonės dažniausiai yra nepatenkinti tuo, kad senatvė užklupo netikėtai, kaip kad kelininkus užklumpa žiema. Jie nebeturi sveikatos, bet svarbiausia – jų niekas nebeklauso. Senjorai, ypač postsovietinėse šalyse, jaučiasi labai svarbūs ir dažnai nesupranta, kad pasibaigė jų laikas ir kada reikia rūpintis tik savo gražia senatve, o ne jaunimo gyvenimo stiliumi ar kitais viešojo gyvenimo klausimais.
Tiesa, aš nesu koks surūgėlis ir man labai daug kas Lietuvoje patinka, tačiau yra tam tikri elementarūs dalykai, kurie bado akis net šiandien ir kurie rodo, kad vis dar esame pusiau laukiniai, be orumo ir savigarbos. Šiandien noriu trumpai pasisakyti apie dvi tokias sritis – automobilio statymą ir važiavimą eskalatoriumi.
Matote, taip jau susiklostė, kad labai ilgai aš keliavau po vakarų valstybes verslo reikalais, kai aktyviai jame dalyvavau. Dabar tai palikau daugiau energijos turintiems žmonėms, bet kelionės man parodė, koks yra vakarietiškasis orumas. Ir automobilio statymas yra labai svarbi to dalis. Automobilio statymas – tai sugebėjimas savo turimą turtą (automobilį) pastatyti taip, kad kitiems žmonėms būtų patogu, neužimtų papildomo ploto, svarbu elgtis pagal taisykles. Tai atspindi žmogaus savigarbą – kad ir kokią transporto priemonę tu naudoji, sugebėjimas ją pasistatyti protingai rodo tavo protą ir orumą.
Jei pasistatai kreivai, rodai, kad nesugebi atsižvelgti į kitus vairuotojus, jei pasistatai ne tarp linijų, rodai, kad nesugebi suprasti, kodėl tos linijos nupieštos, jei bandai argumentuoti, kad užimi dvi vietas dėl to, kad tau gaila savo geležinio daikto durelių, nes jas galbūt kas nors gali apgadinti, rodai, kad nepasitiki kitais ir tau automobilis pernelyg svarbus, greičiausiai pirktas ne pagal kišenę. Bet kokiu atveju, taip parodai, kad esi laukinis be savigarbos.
Labai dažnai, ypač mano mėgiamame prekybos centre, matau prastai pastatytus automobilius su baltarusiškais valstybiniais numeriais. Suprantama, jie ten tikrai yra ir užguiti, kompleksuoti ir laukiniai. Bet labai neretai pastebiu kreivai pastatytus kelerių metų automobilius, dažniausiai su vokiškais prekės ženklais. Tai man rodo, kad dar neišaugome iš postsovietinės mažos šalies kompleksų. Kitą kartą, kai statysite automobilį, pagalvokite, ar vokietis, anglas ar prancūzas pagirtų jus už tvarką ir empatiją. Patikėkite, tai svarbiau, nei jums dabar atrodo.
Kita sritis, kurios niekaip nesuprantu, yra chroniškas nesugebėjimas važiuoti eskalatoriumi. Nei jaunas, nei senas, mūsų brangioje Lietuvoje, niekaip neperkanda stovėjimo ant judančių laiptų paslapties. Visame pasaulyje, nuo Japonijos, per JAV, iki Anglijos ar Vokietijos, žmonės, kurie stovi ant laiptų, stovi dešinėje, o tie, kurie skuba, lipa kairiąja laipto puse. Taip yra visur, visada. Mano mėgiamas prekybos centras net ženkliukus yra suklijavęs mūsų atsilikusiems bendrapiliečiams, bet štai niekaip nepavyksta, per beveik trisdešimt metų nepriklausomybės, išmokti kaip ant laiptų stovėti. Taigi, kai kitą kartą atsistosite ant judančių laiptų, prisiminkite – stovite dešinėje, jus lenkia iš kairės pusės.
Tvarkos supratimas ir laikymasis yra labai svarbi civilizacijos dalis. Gyvūnų pasaulyje yra pilna tvarkos, kuri veikia visada, kuri neklysta ir nesikeičia. Mes, gyvendami miestuose, esame labai suspausti ir turime atsižvelgti į tvarką, siekdami gyventi darniai, efektyviai ir turtingai. Be abejo, jei save gerbiame ir sugebame rasti savyje bent jau truputį civilizuoto žmogaus.
Visiems linkiu puikios dienos, tvarkos, orumo ir savigarbos mūsų puikioje valstybėje.