Dar vieni nepastebėtai prabėgę metai, dar viena suskaičiuota ir kruopščiai lapuose surašyta gyventojų statistika ir nors Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas lėtėja, dar tikrai nėra ko džiūgauti, kad už tris milijonus gyventojų turinčios valstybės nacionaline krepšinio komandą serga beveik keturi milijonai žmonių, statistika vis dar nėra palanki ir bent jau kol kas Lietuvai nežada nieko gero.

Gimstamumas sumažėjo net 4 proc., šalį paliko daugiau kaip trisdešimt tūkstančių Lietuvos gyventojų. Emigruoja vis dar daugiau žmonių nei imigruoja ar sugrįžta, o mirštamumas vis dar lenkia gimstamumą. Kaip ir eilę prabėgusių metų, taip ir pernai į svetimas šalis, tyliai lydėjom išvykstančias jaunas lietuvių šeimas ir su pasididžiavimu pasitikom kiekvieną į Lietuvą gyvent ir dirbt atvykstantį ukrainietį

Ir tikrai metas pasikeisti ir keistis, keisti nuobodžia, jokios naudos neatnešančia emigrantų susigrąžinimo taktiką. Užtenka stabdyti emigraciją suteikiant daugiau nuolaidų darbdaviams, užtenka bandyti grąžinti emigrantus padidinus minimalų atlyginimą dešimčia eurų, užtenka skaičiuot iš nežinia kur gautus skaičius, kiek galima ir kiek bus sugrąžinta emigrantų. Užtenka kalbų apie galimas nuolaidas sugrįžusiems emigrantams, nes visa tai neveikia.

Milijardas. Tiek eurų Eurostato duomenimis pernai Lietuvos išeiviai parsiuntė Lietuvoje vis dar gyvenantiems artimiesiems. Tai tik parodo ir įrodo, kad laikas nustot į emigrantus žiūrėt kaip į vargšus, neturinčius kur gyvent ir ko pavalgyt. Užsienyje kiek ilgiau pagyvenę išeiviai, turi pakankamai pinigų būstui ir pirmo reikalingumo prekėm, pradedant naują gyvenimą ir kuriantis Lietuvoje įsigyti. Tad ir konkuruoti dėl jų, ko gero, nebereikia nei keliais eurais didinant minimalų atlyginimą, nei lengvatomis, kurios tik dar labiau supriešina tuos pačius lietuvius, gyvenančius skirtingose šalyse. Ne viskas yra matuojama ir išmatuojama tik pinigais, nuolaidomis ir atlyginimais, tad konkuruoti reikia tuo, kuo Lietuva tikrai gali konkuruoti net ir su pačiomis didžiausiomis ir turtingiausiomis Europos šalimis, kuo tikrai gali sudominti emigrantus ir net kitų šalių piliečius.

Kas šiandien gali suskaičiuoti, kas gali pasakyti, kiek puikių matematikų, kiek fizikų, inžinierių, kiek dailininkų, aukščiausios prabos vadybininkų, kiek lietuviškų „Šekspyrų“ šiandien gyvena ir dirba kažkur Anglijos fabrikuose ar Ispanijos apelsinų plantacijose, ir vien dėl to, kad jie niekada neturėjo progos mokytis. Šiandien baigus vidurinę mokyklą mažame Lietuvos miestelyje kur kas lengviau atsidurti ir įsikurti Londone, Stokholme ar Kopenhagoje nei Vilniuje. Užsienyje kur kas paprasčiau ir lengviau tęsti net ir labai brangius mokslus.

Švietimas, dar tiksliau aukštasis mokslas, galėtų tapti veiksmingu būdu pritraukiančiu į Lietuvą daugiau užsieniečių, emigravusių lietuvių ir galėtų sulaikyti tūkstančius apie emigraciją jau svajojančių mokinių. Aišku, tai kainuotų kur kas daugiau nei keliais euras padidinti minimalų atlyginimą ir pradėti reiktų jau nedelsiant, nuo savo darbo sąlygomis ir uždarbiu nepatenkintų mokytojų.

Lietuva nori būti turtinga, su joje gyvenančiais pasiturinčiais piliečiais, tereikia apsidairyti ir naudotis pavyzdžiais. Skamba paradoksaliai ir šiek tiek juokingai, bet juk siekti „Amerikietiškos svajonės“ geriausia ne Jungtinėse Amerikos valstijose, kur viskas vertinama doleriais, kur ypač brangus mokslas, aukštasis išsilavinimas, o daug socialinių garantijų, savo piliečiams suteikiančioje Skandinavijoje – Švedijoje, Norvegijoje – kur aukštasis mokslas yra prieinamas kiekvienam, dažniausiai visiškai nemokamas. Turbūt nesutapimas ir tai, kad būtent Norvegijoje, žmonės iš žemiausių ir skurdžiausių socialinių sluoksnių milijonieriais tampa dažniausiai – nemokamo mokslo dėka pakyla į pačius aukščiausius socialinius sluoksnius.

Lietuvai reikalingas dar vienas „Žalgiris“ tik jau švietimo, universitetų srityje, reikalingas universitetas, kuris būtų žinomas visoje Europoje, kuris trauktų ne tik gabiausius lietuvius, bet ir užsieniečius, ne tik studentus, bet ir dėstytojus. Aukštasis mokslas turėtų tapti visiems prieinamas, net tik ant popieriaus, o realiai. Lanksčios ir lengvai visiems prieinamos mokslams skirtos paskolos, nemokamas mokslas gabiausiems ir stipendijos priverstų ne vieną emigrantą, mąstantį apie savo arba savo vaikų ateitį, nenutraukti saitų su Lietuvą, sugrįžti namo, tūkstančiai mokyklas pabaigusių mokinių patrauktų ne į Anglijos fabrikus, kur prasideda daugelio emigrantų kelias, o į universitetus. Aukštasis mokslas teigiamai veiktų ir visa valstybės raidą, juk aukštasis mokslas duoda daug naujų idėjų, inovacijų, iniciatyvų, gabių specialistų... ir dar daugiau gabių ir protingų vaikų.

Galbūt tiesiog laikas pamiršti jau išvykusius emigrantus, leisti jiems patiems nuspręsti, kur jie nori gyvent ir dirbti, galbūt laikas koncentruotis į tuos, kurie dar neišvykę, galbūt laikas vyriausybei savo ir šalies įvaizdį formuoti, ne už pinigus internetiniuose puslapiuose, portaluose, laikraščiuose, o sunkiai ir daug dirbant, keičiant šalies įstatymus taip, kad Lietuva iš tikro taptų lygiaverte Europos Sąjungos šalimi, kurioje žmonės, be jokių paskatinimų ir prašymų norėtų čia likti, kurti šeimas, verslus, gyventi, dirbti ir pasenti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!